Specialiosios tyrimo komisijos pradėtas apkaltos procesas Seimo nariui K. Seimo narių, kaip Tautos atstovų, statusas skiriasi nuo visų kitų piliečių statuso m.
Balsavimo biuletenyje turi būti nurodytas balsavimo pavyzdys ir renkamos darbo tarybos narių skaičius. Balsavimo biuletenių skaičius turi atitikti darbuotojų, turinčių balso teisę, skaičių.
Kiekvienas balsavimo biuletenis turi būti pasirašytas rinkimų komisijos pirmininko; 4 remdamasi iš darbdavio gautais duomenimis, sudaro darbuotojų, turinčių teisę dalyvauti darbo tarybos rinkimuose, sąrašą; 5 organizuoja ir vykdo darbo tarybos rinkimus; 6 suskaičiuoja rinkimų rezultatus ir paskelbia juos ne vėliau kaip per tris dienas nuo rinkimų dienos; 7 atlieka kitas funkcijas, būtinas darbo tarybos rinkimams organizuoti ir vykdyti.
Darbuotojai, paskirti į rinkimų komisiją, rinkimų komisijos įgaliojimų metu darbdavio iniciatyva negali būti atleidžiami iš darbo. Už laiką, sugaištą organizuojant ir vykdant darbo tarybos rinkimus, jiems mokamas vidutinis darbo užmokestis. Padidejes narys d komisijos įgaliojimai pasibaigia darbo tarybai susirinkus į pirmąjį posėdį.
Seimo narys Vasiliauskas papildė NSGK gretas
Kandidatus į darbo tarybos narius gali siūlyti rinkimų teisę turintys darbuotojai. Kandidatais gali būti tik rinkimų teisę turintys darbuotojai, išskyrus rinkimų komisijos narius. Kiekvienas darbuotojas gali pasiūlyti po vieną kandidatą raštu kreipdamasis į rinkimų komisiją ir pateikdamas rašytinį siūlomo kandidato sutikimą būti renkamam į darbo tarybą. Darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos turi teisę pasiūlyti ne mažiau kaip tris rinkimų teisę turinčius darbuotojus kandidatais į darbo tarybos narius, iš kurių išrinktu bus laikomas daugiausia darbuotojų balsų gavęs kandidatas.
Visų kandidatų sąrašas turi būti sudarytas ne vėliau kaip likus keturiolikai dienų iki darbo tarybos rinkimų dienos. Jeigu pasiūlytų kandidatų skaičius yra lygus renkamos darbo tarybos narių skaičiui arba mažesnis už šį skaičių, rinkimų komisija nustato papildomą laiką, per kurį galima siūlyti papildomus kandidatus.
Šiuo atveju kandidatus pakartotinai gali siūlyti ir tie darbuotojai, kurie jau yra pasiūlę savo kandidatus. Jeigu per papildomą laiką nepasiūloma pakankamai kandidatų į darbo tarybos Padidejes narys d, rinkimų komisija Didziulis nario dydis internete ir viešai paskelbia protokolą, kad darbo tarybos rinkimai laikomi neįvykusiais.
Tokiu atveju nauji darbo tarybos rinkimai rengiami pagal šiame kodekse nustatytą tvarką ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo rinkimų komisijos sprendimo darbo tarybos rinkimus laikyti neįvykusiais priėmimo.
Darbo tarybos rinkimai vyksta įmonėje, įstaigoje, organizacijoje darbo metu. Darbdavys privalo sudaryti sąlygas darbuotojams dalyvauti rinkimuose ir už šį laiką jiems mokėti jų vidutinį darbo užmokestį.
Rinkimų komisija ir darbdavys privalo sudaryti sąlygas dalyvauti darbo tarybos rinkimuose tiems darbuotojams, kurie dirba ne darbovietėje. Pūko apkaltos išvadoje nurodyti Seimo nario K.
Pūko veiksmai, kuriais šiurkščiai pažeista Konstitucija ir diskredituotas Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetas, atlikti ne vieną kartą, ne atsitiktinai, o sistemingai, nuolat, galima teigti, kad Seimo narys K. Pūkas veikė sąmoningai pasinaudodamas savo, kaip Seimo nario, statusu, suvokdamas savo veiksmų tikslus, prasmę, pasekmes.
Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens Seimo nario K. Pūko atstovai advokatai M. Arasimavičius, A. Ručienė iš esmės pakartojo Konstituciniam Teismui Seimo nario K. Pūko rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus, pateikė Konstituciniam Teismui prašymus, papildomus paaiškinimus ir atsakė į klausimus, uždavė klausimus liudytojams, kalbėjo teisminiuose ginčuose.
Suinteresuotas asmuo Seimo narys K. Pūkas dalyvavo teisminiuose ginčuose ir tarė baigiamąjį žodį. Suinteresuotas asmuo ir jo atstovai Konstitucinio Teismo posėdyje pateikė prašymus.
Pūkas pateikė Konstituciniam Teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl negalėjimo m. Konstitucinio Teismo protokoliniu sprendimu šis suinteresuoto asmens Seimo nario K. Pūko prašymas netenkintas, be kita Padidejes narys d, pažymėjus, kad Konstituciniam Teismui pateiktos Seimo nario K. Pūko vardu išduotos medicininės pažymos dėl neatvykimo į Konstitucinio Teismo posėdį pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą formą Nr. Protokoliniame sprendime, be kita ko, nurodyta, kad byloje turima informacija apie Seimo nario K.
Pūko sveikatos būklę yra prieštaringa. Todėl nuspręsta, jog Seimo nario K. Pūko prašyme nurodyta priežastis, dėl kurios prašyta atidėti posėdį, nelaikytina pakankamai svarbia, kad pateisintų suinteresuoto asmens Seimo Padidejes narys d K.
Pūko neatvykimą į Konstitucinio Teismo posėdį.
Komentaras straipsnis. Darbo tarybos rinkimai 1. Darbo taryba renkama remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose. Darbo tarybos rinkimuose gali dalyvauti ir balso teisę turi visi bent trijų nepertraukiamų mėnesių darbo santykius su darbdaviu turintys darbdavio darbuotojai, išskyrus šio kodekso straipsnio 3 dalyje nurodytus asmenis. Pirmuosius rinkimus vykdo rinkimų komisija, kurią įsakymu sudaro darbdavys.
Šiame Konstitucinio Teismo protokoliniame sprendime taip pat pažymėta, kad Konstitucinio Teismo posėdyje dalyvauja abu suinteresuoto asmens atstovai — advokatai M. Arasimavičius ir A. Ručienė, todėl konstatuota, kad suinteresuoto Padidejes narys d Seimo nario K.
Pūko teisių ir teisėtų interesų gynyba, bylą nagrinėjant Seimo nariui K. Pūkui nedalyvaujant, yra užtikrinta tinkamai. Suinteresuoto asmens atstovai pareiškė nušalinimą visam Konstituciniam Teismui dėl galimo jo šališkumo sprendžiant šią konstitucinės justicijos bylą. Konstitucinio Teismo šališkumas buvo grindžiamas tuo, kad Konstitucinis Teismas, rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, tyrė tam tikras faktines aplinkybes, rinko įrodymus byloje ir apklausė liudytojus, nors, suinteresuoto asmens atstovų teigimu, tokia Konstitucinio Teismo teisė Konstitucinio Teismo įstatyme nenumatyta — pagal šio įstatymo 30 straipsnį Konstitucinis Teismas tiria ir sprendžia tik teisės klausimus.
Konstitucinio Teismo protokoliniu sprendimu suinteresuoto asmens atstovų pareikštas nušalinimas netenkintas. Konstitucinis Teismas nenustatė aplinkybių, nurodytų Konstitucinio Teismo įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių atskiri teisėjai negalėtų dalyvauti nagrinėjant bylą. Konstitucinio Teismo protokoliniame sprendime pažymėta, kad suinteresuoto asmens atstovų nurodyta bylos medžiaga nepatvirtina jokio teisėjų šališkumo šioje byloje sprendžiant, ar Seimo narys K.
Pūkas savo veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką. Be to, priešingai negu nurodė Padidejes narys d asmens atstovas, Konstitucinis Teismas, pagal Konstituciją nagrinėdamas konstitucinės justicijos bylą, turi įgaliojimus prireikus tirti bylos sprendimui reikšmės turinčias faktines aplinkybes.
Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 27 straipsnį bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui rengiantis Konstitucinio Teismo teisėjas privalo atlikti visus būtinus bylai parengti teisminiam nagrinėjimui veiksmus.
Pažymėta ir tai, kad suinteresuoto asmens atstovo prašymas neatitinka Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo įstatymo nustatytų reikalavimų. Pagal Konstituciją, inter alia jos straipsnio 3 dalies 4 punktą, Konstitucinis Teismas privalo teikti išvadą apkaltos byloje, ir netoleruotina tokia situacija, kai Konstitucinis Teismas nusišalintų nuo savo konstitucinės pareigos vykdymo.
Konstitucinio Teismo įstatymo 48 straipsnyje nenumatyta galimybė nušalinti visos sudėties Konstitucinį Teismą nuo bylos nagrinėjimo.
Suinteresuoto asmens atstovai pateikė Konstituciniam Teismui prašymą atidėti konstitucinės justicijos bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą toliau — EŽTT konsultacinės išvados dėl m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos toliau — Konvencija nuostatų išaiškinimo.
Konstitucinio Teismo protokoliniu sprendimu šis suinteresuoto asmens atstovų prašymas netenkintas, be kita ko, pažymėjus, kad Konvencijos Protokolas Nr. Be to, Konstituciniam Teismui šioje byloje nekilo abejonių dėl Konvencijos nuostatų aiškinimo ir taikymo.
Konstitucinis Teismas posėdyje priėmė sprendimus ir dėl kitų suinteresuoto asmens atstovų prašymų. Pūkas, m. Pūkas teigė, kad posėdyje parodymus davusios liudytojos sakė netiesą, nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Pūko manymu, tokius parodymus liudytojos davė norėdamos atkeršyti jam už pastabas dėl prastai atliekamo darbo arba už atsisakymą priimti į Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus pareigas. Pūko manymu, liudytojos yra tarpusavyje susijusios, pažįstamos, ikiteisminiame tyrime atstovaujamos to paties advokato, kuris koordinuoja Padidejes narys d veiksmus, sąmoningai nukreiptus prieš jį.
Seimo narys Vasiliauskas papildė NSGK gretas - DELFI
Į darbo pokalbius visos liudytojos atvyko savo noru, nė viena nepareiškė norinti nutraukti vykusį pokalbį. Pūkas papildomai nurodė, kad Seimo viešbutyje esančiose Padidejes narys d gyvenamosiose patalpose yra įrengtas jo darbo kabinetas, kuriame laikoma Seimo Antikorupcijos komisijos ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, kurių narys jis yra, veiklos viešinimui reikalinga kompiuterinė įranga. Pretendentes užimti Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus pareigas jis į šias patalpas vedėsi apžiūrėti nurodytos įrangos abipusiu susitarimu, nes jos pačios norėjo ją pamatyti.
Seimo nario teigimu, žurnalisčių surengtas eksperimentas negali būti laikomas patikimu įrodymu, nes atliktas neteisėtai, be kita ko, pažeidžiant Seimo valdybos sprendimu patvirtintame Viešosios informacijos rengėjų ir ar skleidėjų atstovų akreditavimo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje tvarkos apraše nustatytas taisykles.
Per tariamą pokalbį Seimo nariui K. Pūkui tyčia buvo užduodami provokaciniai klausimai, jam pasirodę keisti jau pokalbio metu, dėl to sumontuotas ir per televiziją parodytas reportažas neatitinka tikrovės.
Europos Parlamentas: istoriniai faktai
Suinteresuoto asmens atstovai, Konstitucinio Teismo posėdyje teikdami paaiškinimus, pakartojo Seimo nario K. Pūko rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytą poziciją dėl Specialiojoje tyrimo komisijoje vykusio proceso neteisėtumo, taip pat priminė, kad niekur nebuvo nurodyti konkretūs Seimo nario K. Pūko veiksmai, kuriais jis galėjo šiurkščiai pažeisti Konstituciją ir sulaužyti duotą priesaiką. Suinteresuoto asmens atstovai, Konstitucinio Teismo posėdyje kalbėdami teisminiuose ginčuose, papildomai pažymėjo, kad Specialiosios tyrimo komisijos dėl apkaltos Seimo nariui K.
Pūkui išvadoje cituojamais liudytojų nurodytais žodžiais, kuriais esą įžeista jų garbė ir orumas, tebuvo išreikšta Padidejes narys d nario K. Pūko nuomonė, netaikoma konkrečiai pretendentei į Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus pareigas.
Pūko žodžiai apie merginos grožį ar klausimai, ką ji yra pasiekusi ir kiek jai metų, kiti neasmeninio pobūdžio samprotavimai kaip antai apie tai, kad moterys gyvenime patenka į įvairias situacijas taip pat negali būti Padidejes narys d šiurkščiu Konstitucijos pažeidimu.
Suinteresuoto asmens atstovai teisminiuose ginčuose pabrėžė, kad konkrečius kaltinimus Seimo narys K. Pūkas iš pareiškėjo atstovų išgirdo tik Konstitucinio Teismo posėdyje, — jų nuomone, gerokai per vėlai, kad būtų užtikrinta suinteresuoto asmens Seimo nario K. Pūko teisė į gynybą. Suinteresuoto asmens atstovai taip pat teigė, kad Seimo nario K. Pūko atžvilgiu buvo atlikti galimai neteisėti veiksmai: be Seimo nario leidimo padarytos Seimo nario kabinete buvusių dokumentų nuotraukos, atskleisti kitų asmenų duomenys.
Neteisėtu laikytinas ir žurnalisčių Rūtos Juknevičiūtės ir Dovilės Javinskaitės surengtas žurnalistinis eksperimentas, kurį atliekant, prisidengus kito asmens vardu, pavarde ir gyvenimo aprašymu, apgaulės būdu patekus į Seimo nario kabinetą, naudojant paslėptą vaizdo ir garso įrašymo įrangą, buvo užfiksuotas D.
Javinskaitės pokalbis su Seimo nariu K. Pūku dėl Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus darbo vietos. Pokalbio metu jis buvo provokuojamas tyčia savo veiksmais pažeisti Konstituciją.
Tokie veiksmai, kaip žurnalistės D. Javinskaitės, yra draudžiami. Suinteresuoto asmens atstovų manymu, liudytojų parodymai laikytini nepatikimais, jų nurodytų aplinkybių niekas nepatvirtino, o tos aplinkybės neįrodo, kad buvo padarytas šiurkštus Konstitucijos pažeidimas. Liudytojų emocinė būklė nėra teisinio vertinimo dalykas. Konstitucinio Teismo posėdyje apklausti šie liudytojai: liudytoja Nr.
Juknevičiūtė, D. Liudytojos Nr. Liudytojos patvirtino, kad toks Seimo nario K. Pūko elgesys, su kuriuo jos susidūrė, pakeitė jų nuomonę apie Seimo narius kaip valstybės pareigūnus, privertė suabejoti jų patikimumu, nuvylė, be kita ko, dėl moralės normų Padidejes narys d, o Seimą, kaip instituciją, diskreditavo jų akyse.
Liudytojos R. Javinskaitė patvirtino žurnalistinio eksperimento metu surinktus duomenis, atsakė į klausimus, pateikė papildomus paaiškinimus. Javinskaitė parodė, kad, net ir žinodama būsimo pokalbio su Seimo nariu K.
Pūku aplinkybes, per pokalbį jautėsi nejaukiai, buvo šokiruota jo elgesio. Konstitucinis Teismas I Tyrimo ribos 9. Lietuvos Respublikos Padidejes narys d rinkimų komisija m.
Šio sprendimo 4 punkte nuspręsta nustatyti pagal rinkimų galutinius rezultatus daugiamandatėje ir vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktus Lietuvos Respublikos Seimo narius. Pūkas išrinktas Seimo nariu.
Išrinktas Seimo narys K. Pūkas Seimo m. Prisiekęs jis įgijo visas Tautos atstovo teises ir pareigas. Seimo Etikos ir procedūrų komisija, įvertinusi visuomenės informavimo priemonėse viešai pateiktą informaciją ir filmuotą medžiagą, m.
Jame konstatuota: Seimo narys K. Pūkas diskreditavo Seimą, kaip vieną svarbiausių valstybės institucijų, šiurkščiai pažeidė Konstituciją, sulaužė Seimo nario priesaiką. Seimas m. Pūkui, kuriai šio nutarimo 5 straipsniu pavedė iki m.
XIII buvo keičiamas Seimo m. Juo pakeista šios komisijos sudėtis.
Paskirstytos vietos dar kartą peržiūrėtos atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Padidejes narys d m. Laipsniškas įgaliojimų didinimas Valstybių narių įnašus pakeitus Bendrijos nuosavais ištekliais 1.
Antroji sutartis tuo pačiu klausimu, kuria sustiprinti Parlamento įgaliojimai, buvo pasirašyta m. Briuselyje 1. Suvestiniu Europos aktu buvo išplėstas Parlamento vaidmuo tam tikrose teisėkūros srityse bendradarbiavimo procedūra ir nustatyta, kad sudarant stojimo sutartis ir asociacijos susitarimus reikės gauti Parlamento sutikimą. Mastrichto sutartimi tam tikrose teisėkūros srityse pradėjus taikyti bendro sprendimo procedūrą ir išplėtus bendradarbiavimo procedūrą kitose srityse, Parlamentas įgijo teisės aktų leidėjo teises.
Šia sutartimi Parlamentui buvo suteikti įgaliojimai galutinai patvirtinti Komisijos narius.
Konstitucinis Teismas I Pareiškėjo paklausimas 1.
Tai buvo svarbus žingsnis užtikrinant Parlamento politinę Europos Sąjungos vykdomosios institucijos kontrolę 1. Amsterdamo sutartimi bendro sprendimo procedūra buvo išplėsta įtraukus daugumą teisėkūros sričių ir pertvarkyta taip, kad Parlamentas tapo lygias teises su Taryba turinčia teisėkūros institucija.
Nustačius, kad Komisijos pirmininko skyrimą tvirtina Parlamentas, dar labiau sustiprėjo pastarojo vykdomosios valdžios kontrolės galios. Nicos sutartimi toliau išplėsta bendro sprendimo procedūros taikymo sritis. Nicos sutartis, kuria iš dalies keičiama Europos Sąjungos sutartis ES sutartisEuropos Bendrijų steigimo sutartys ir tam tikri su jomis susiję aktai, buvo pasirašyta m.
Šios naujos sutarties tikslas buvo reformuoti Europos Sąjungos institucinę struktūrą, kad ji galėtų atlaikyti būsimos plėtros iššūkius. Parlamento teisėkūros ir priežiūros įgaliojimai buvo padidinti, o kvalifikuotos daugumos balsavimas Taryboje išplėstas įtraukiant daugiau sričių 1. Lisabonos sutartimi 1.