Dažnai dirbantys žirgai be treniruočių, darbo ar sporto neturi jokios kitos galimybės pabūti laisvoje erdvėje ir pajudėti bei pažaisti su kitais žirgais, kas sukelia tiek fizinį, tiek psichologinį diskomfortą, o kartais — ir rimtas problemas. Ji tęsia, kad tarp rūmų turtų ypač įdomi ir reta buvo vaizduojamosios dailės — tapybos, grafikos ir skulptūros kolekcija. Eržilai Eržilai yra pagrindiniai būrio saugotojai. Naktigonė Pakruojo dvare Pakruojo dvaro nuotr. Šios savybės buvo labai vertinamos ir gerinamos selekcijos metu. Jie veisiami tik grynuoju veisimu ir gerina kitas veisles.
Arabų žirgų veislės tėvyne laikoma Arabijos pusiasalio stepės ir dykumos, kuriose apie dešimt tūkstančių metų vyravo karštas ir sausas klimatas. Nekyla abejonių, kad veislės susiformavimui turėjo įtakos senosios arklių veislės iš Vidurinės, Mažosios Azijos ir Viduržemio jūros pakrančių arkliai ir savotiški beduinų arklių veisimo metodai. Musulmonai arabų veislės žirgus laikė Alacho dovana, kurią reikėjo garbinti, saugoti ir beveik dievinti.
Šie žirgai buvo beduinų klajojanti Vidurio Rytų dykumų regiono tauta galimybė išgyventi. Arklių kilmė geneologija nebuvo užrašoma, todėl genčių vadai galėjo papasakoti kiekvienos žirgų šeimos istoriją taip pat, kaip ir kiekvienos beduinų šeimos istoriją.
Mitų ir įvairių pasakojimų apie šią veislę vis daugėjo, istorijos apie drąsą, ištvermę ir žirgo sukrautus turtus persipindavo su geneologijos subtilybėmis. Kaip rašo Viktorija Žuravliova Buvo tikima, kad atsikišusi kakta — Alacho palaiminimo ženklas. Taigi — kuo didesnis atsikišimas, tuo žirgas labiau palaimintas.
Brangiausias žirgas nereiškia, kad jis geriausias. Žirgų profesionalai puikiausiai išmano veislių geneologiją bei tėvų linijas, stebi pagrindines varžybas ir naujienas. Todėl nenuostabu, kad daug puikių žirgų yra tiesiog neparduodami ir tikimasi iš jų uždirbti. Totilas, 11—15 mln.
Išlenktas kaklas ir aukštas gogas — drąsos ženklas, o pakelta uodega rodė išdidumą. Šios savybės buvo labai vertinamos ir gerinamos selekcijos metu. Šie požymiai akcentuojami ir šiuolaikiniame arabų veislės žirgų veisime. Dėl šių priežaščių veislė klestėjo, būdama beveik izoliuota. Kad veislė išliktų gryna — tokia kokios norėjo Alachas, buvo griežtai draudžiama bet kokia kraujomaiša su žirgais kitų veislių. Kitas arklių veisles išdidūs beduinai niekino.
Arabų veislės žirgai buvo naudojami karo reikalams. Tam ypač tiko kumelės, nes jos nežvengdavo priešų genties žirgams, todėl užpuolikai galėdavo nepastebėti prisiartinti prie planuojamo grobio.
Geriausios kumelės buvo ypač drąsios ir iš mūšio lauko nesitraukdavo net sužeistos. Beduinai organizuodavo ir žirgų lenktynes. Lenktynių laimėtojas pasiimdavo geriausią pralaimėjusiojo bandos žirgą. Žirgais prekiavo ir dovanojo. Labiausiai buvo vertinamos karo kumelės. Bet kuri arabų arklių veislės šeima buvo atpažįstama iš veislinės kumelės. Matomai dėl to WAHO organizacijoje dabar eržilai nelicencijuojami.
Jie turi turėti tik gerą bonitavimo vertinimo balą. Turėti grynaveislį žirgą buvo kiekvieno beduino svajonė.
- Ansvoris ir dydis
- Bet dar prieš mažiau nei šimtą metų Lietuvos dvaruose žirgas buvom laikomas kone šeimos nariu.
- Jų paplitimą WAHO šalyse žiūrėti pasaulio žemėlapyje.
- Žirgai kaip žolėdžiai yra grobis plėšrūnams, tad jų prigimtis instinktyviai diktuoja būti visuomet pasiruošusiems pavojui.
- Arkliai – Vikipedija
- Koks dydis nera erekcijai
- Pagrindinis straipsnis — Arklių spalvos.
XIX a. Dar ir dabar arabų šalyse išlikusios trys didžiausios vertybės: arabų veislės žirgas, medžioklinis sakalas ir lenktyninis kupranugaris. Vargu ar rastume gyvūnijos pasaulyje kitą tokį gyvulį, kuris elegantiškumu ir judesių grakštumu, kūno grožiu ir proporcijomis, ištverme ir prieraišumu prie žmogaus prilygtų arabų grynaveisliam žirgui. Praėjo šimtmečiai, kol arabų selekcininkai savais metodais ilgą laiką jie neturėjo rašytinių kilmės knygų ir arklių kilmę perduodavo iš kartos į kartą žodžiuprisiderindami prie atšiauraus klimato, sukūrė tokį žirgą.
Per kelis metus duetas laimėjo daug pasaulinių bei tarptautinių varžybų ir ruošėsi startuoti m. Londono Olimpinėse žaidynėse. Kalbama, kad buvęs Vokietijos olimpinės rinktinės narys už žirgą paklojo daugiau nei 11 mln. Tai buvo neregėta suma už dailiojo jojimo žirgą. Deja, su naujuoju raiteliu Matthiasu Alexanderiu Rathu Totilas nepasiekė aukštumų ir dueto pasirodymai vis prastėjo. Žiūrovai kaltino naująjį raitelį nerandant kontakto su žirgu ir stebėjosi, kas atsitiko žirgui, kuris varžybų aikštėje atrodydavo pavargęs ir nebedemonstravo savo įspūdingų judesių.
Prie piktų apkalbų prisijungė ir gyvūnų gerovės organizacijos, kaltinančios žirgo trenerį bei raitelį dėl draudžiamų priemonių naudojimo treniruočių metu. Zarankaitės-Margienės, XVI a. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kas yra erzilo nario dydis dvare buvo septyni arklininkai, kuriems, kaip leidžia nustatyti šaltiniai, vadovavo daugiau nei vienas arklidininkas.
Tuo tarpu į kitus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo dvarus buvo skiriami atskirų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sričių arklidininkai. Pavyzdžiui, yra žinoma, kad — m. Žirgai ir aukštuomenė Pakruojo dvaro nuotr. Pašnekovė tęsia, kad įspūdingiausius žirgų bei arklių skaičius Lietuvos valdovo arklidės pasiekė Žygimanto Augusto valdymo laikais.
Zarankaitė-Margienė sako, kad šie skaičiai liudija, jog personalo, kuris rūpintųsi tokiais žirgų skaičiais, reikėjo iš tiesų daug.
Žirgų globos asociacija
Anot pašnekovės, neretai brangių žirgų priežiūra buvo patikima iš Italijos atvykusiems prižiūrėtojams, tačiau arklių ūkį prižiūrėjo ir vietinės kilmės arklininkai. Už sunaudotas ar gautas avižas arba išleistus joms pirkti pinigus buvo atsiskaitoma kvitais su valdovo iždininku arba vyriausiuoju avižų dalytoju arba per teikiamas apyskaitas metų gale. Juos reikėjo kaustyti, šukuoti, treniruoti. Taip pat reikėjo patalpų, kuriose reikėjo laikyti pašarus, vežimus ir kitus reikmenis, susijusius su arklių ir žirgų ūkiu.
Dar yra išlikusių vietų, kur buvo laikomi žirgai Lietuvių žirgininkystės tradicijos persikelia ne tik į literatūrą, bet ir į kiną. Filmuose vaizduojant mūsų protėvių gyvenimo būdą, vietos siužete dažnai atsiranda ir žirgams. Tie, kas matė šį filmą, turbūt pamena sceną, kai buvo užgrobtas pono Gruiniaus žirgynas.
Naminis arklys
Rekonstruotas Pakruojo dvaro žirgynas, kuriame filmuota filmo scena Pakruojo dvaro nuotr. Specialiai įrenginėti patalpų šiai ir kitoms scenoms žirgyne nereikėjo. Šios juostos vietos buvo filmuotos Pakruojo dvare esančiame senajame žirgyne. Kaip DELFI pasakoja Živilė Valiušaitytė, būtent šio dvaro komplekse, panaudojus pirotehcninius efektus, buvo nufilmuotos degančio dvaro žirgyno užgrobimas. Pakruojo dvare, pasak pašnekovės, žirgų būta, ir tai įrodo visa išlikusi infrastruktūra.
Važiuojant į dvaro rūmus buvo pravažiuojama pro žirgyną. Pastatas išlikęs. Žirgynas turėjo antrą aukštą, į jį vedė pandusas, taip pat išlikęs. Yra užuominų kad antrame žirgyno aukšte laikė avis.
Žirgai bandoje siekia stabilios hierarchijos, kurios negali pasiekti daugelis dirbančių arklių dėl darbo dienos pobūdžio. Dėl to vienas kito nepažįstantys žirgai, palikti drauge, prunkščia vienas kitam ar būna net agresyvūs — jie neišbandė vienas kito ar galbūt konkuruoja Kas yra erzilo nario dydis maisto, vandens, pavėsio ar žmogaus dėmesio.
Pavyzdžiui, žirgas A gali dominuoti žirgą B dėl maisto, tačiau žirgas B gali dominuoti tą patį žirgą A dėl poilsio vietos. Toliau žirgas A privalo varžytis dėl išteklių su kitais likusiais būrio nariais, kol vienas prieš vieną ryšiai bus sukurti. Žirgai gyvena bendradarbiavimu grįstoje bendruomenėje ir nėra iš prigimties agresyvūs.
Jie atpažįsta vienas kitą ir turi ilgalaikę atmintį, kuri leidžia suformuoti bandos struktūrą.
Turėti šį gyvūną reiškė prestižą ir turtus: Lietuvos bajorai jam pinigų negailėjo
Priklausomai nuo kumelės praleisto laiko būryje, patirties, genetikos ir amžiaus, išrenkama alfa kumele. Kumelaitės ir kumeliukai Kumelaitės dažniausiai gyvena tame pačiame būryje visą savo gyvenimą, tačiau kumeliukai palieka vaikų būrį kumeliukų grupė, gimusi panašiu laiku sulaukę maždaug dviejų metų ir prisijungia prie viengungių grupės. Eržilai Eržilai yra pagrindiniai būrio saugotojai.
Alfa eržilai turi poravimosi su suaugusiomis kumelėmis teisę ir taip pat jie gina būrį. Alfa eržilai kartu su viengungiais eržilais skatina grupę likti išvien. Poros ryšiai Žirgai formuoja poros ryšius su kitu žirgu, kuris yra panašaus ar to paties amžiaus, dydžio, lyties ir net spalvos.
Išvaizda[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Priekinių ir užpakalinių galūnių išlikęs tik III pirštas. Jį saugo stiprios kanopos. Po oda slypi tik II ir IV pirštų liekanos.
Gamtoje šie ryšiai susiformuoja tarp jaunų kumeliukų ir dažniausiai išlieka visą gyvenimą. Porų ryšiai yra sudaromi dėl apsaugos, žaidimų ir kailio priežiūros.
Todėl, jei laikoma daugiau žirgų, visuomet rekomenduotina laikyti porinį žirgų skaičių, kad visi žirgai turėtų galimybę formuoti poros ryšius. Problemų, susijusių su erdve, supratimas Žirgai, asilai ir mulai turi stiprų erdvės jausmą, kuris yra skirstomas į tris pagrindinius tipus.
Turėti šį gyvūną reiškė prestižą ir turtus: Lietuvos bajorai jam pinigų negailėjo - DELFI
Kiekvieno dydis keičiasi priklausomai nuo situacijos. Žirgai įsileidžia kitus į savo asmeninę erdvę pirmo susitikimo metu arba norėdami pažinti vienas kitą, tačiau, tokiu atveju, yra kūno kalba, kurią žirgas naudoja norėdamas pakviesti kitą žirgą.
Tai galioja ir žirgo — žmogaus santykiuose, tad svarbu į tai atsižvelgti. Pasirodžius plėšrūnui žirgai bėgs iki pat pabėgimo atstumo krašto vietoj to, kad atsisuktų ir įvertintų pavojų.