Vėliau vis daugiau valstybių narių įgyvendino euro įvedimo kriterijus: Graikija m. Taigi didžiąją išteklių dalį įsiveža iš kitų valstybių. Įstojimo procedūrą sudaro trys etapai, kuriuos turi patvirtinti visos dabartinės ES valstybės narės: šaliai atveriama narystės perspektyva; šalis įgyja oficialios šalies kandidatės statusą, kai tik įvykdo stojimo sąlygas, tačiau tai dar nereiškia, kad pradedamos oficialios derybos; su šalimi kandidate pradedamos formalios stojimo derybos, kurių metų tariamasi dėl atitinkamų galiojančių ES teisės normų perėmimo tvarkos ir procedūrų. Ekonominės užduotys Pagrindinė ekonominė užduotis — bendrosios rinkos , kurioje būtų suvienijamos valstybių narių nacionalinės rinkos ir kurioje prekės ir paslaugos būtų siūlomos ir parduodamos tokiomis pačiomis sąlygomis kaip vidaus rinkoje bei prie kurios visi Sąjungos piliečiai turėtų vienodą ir laisvą prieigą, sukūrimas. Taikos teisėjui Milane ponas F. Ji gerbia turtingą savo kultūros ir kalbų įvairovę bei užtikrina, kad Europos kultūros paveldas būtų saugomas ir turtinamas.
Visose trijose šalyse m. Demografinė padėtis[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Atkūrus nepriklausomybę, Baltijos šalyse kilo ekonominių problemų. Smuko demografiniai rodikliai, sumažėjo gimstamumaspadidėjo mirtingumas.
Gyventojų prieaugis tapo neigiamas. Pastaraisiais metais Baltijos šalių ekonomika kyla, gerėja žmonių gyvenimo lygis, tačiau gimstamumas išlieka labai mažas. Prognozuojama, kad iki XXI a. Energetika[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Baltijos šalys neturi didelių naftosgamtinių dujų ar akmens anglių telkinių. Islandija savo stojimo paraišką pateikė m. Stojimo derybos buvo oficialiai pradėtos m. Islandija atsiėmė savo stojimo paraišką. Oficialios kandidatės statusą turi buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija m.
Iš anksto pasirūpinta ir išstojimu iš ES: į ES sutartį buvo įtraukta išstojimo išlyga, pagal kurią valstybė narė turi teisę išstoti iš ES. Išstojimas nesusietas su jokia sąlyga, tik turi būti sudaromas ES ir tos valstybės narės susitarimas dėl išstojimo tvarkos arba, jei toks susitarimas nesudaromas, išstojimas įsigalioja ir be jo, praėjus dvejiems metams po pranešimo apie ketinimą išstoti pateikimo.
Pagrindinis straipsnis — Baltijos tigrai. Baltijos šalių ekonomika — m.
Šia galimybe bus pasinaudota greičiau, nei galėjome Ar valstybes dydis veikia stipruma. Dabar Jungtinės Karalystės vyriausybė turi pradėti išstojimo procedūrą ES sutarties 50 straipsnis pranešdama apie ketinimą išstoti. Kita vertus, valstybės pašalinimas iš ES prieš jos valią, net jei ji šiurkščiai ir nuolat pažeidžia Sutarties Dydziu nariu zvaigzdes nuotrauka, nenumatytas.
Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir lyčių lygybė. ES sutarties 3 straipsnis Sąjungos tikslai Sąjungos tikslas — skatinti taiką, savo vertybes ir savo tautų gerovę.
Sąjunga savo piliečiams siūlo vidaus sienų neturinčią laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje laisvas asmenų judėjimas užtikrinamas kartu taikant atitinkamas išorės sienų kontrolės, prieglobsčio suteikimo, imigracijos ir nusikalstamumo prevencijos bei kovos su juo priemones. Sąjunga sukuria vidaus rinką.
Ji siekia Europos, kurioje vystymasis būtų tvarus, pagrįstas subalansuotu ekonomikos augimu ir stabiliomis kainomis, didelio konkurencingumo socialine rinkos ekonomika, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, bei aukšto lygio aplinkos apsauga ir aplinkos kokybės gerinimu. Ji skatina mokslo ir technikos pažangą. Ji kovoja su socialine atskirtimi ir diskriminacija bei skatina socialinį teisingumą ir apsaugą, lyčių lygybę, kartų solidarumą ir vaiko teisių apsaugą. Ji skatina ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą bei valstybių narių solidarumą.
Ji gerbia turtingą savo kultūros ir kalbų įvairovę bei užtikrina, kad Europos kultūros paveldas būtų saugomas ir turtinamas. Sąjunga įsteigia Ekonominę ir pinigų sąjungą, kurios valiuta — euro. Palaikydama santykius su platesniu pasauliu, Sąjunga išsaugo ir skatina savo vertybes ir savo interesus bei prisideda prie savo piliečių apsaugos. Ji prisideda prie taikos išsaugojimo, saugumo užtikrinimo, tvaraus planetos vystymosi, tautų tarpusavio solidarumo ir pagarbos, laisvos ir sąžiningos prekybos, skurdo panaikinimo ir žmogaus, ypač vaiko, teisių apsaugos, taip pat prie griežto tarptautinės teisės, įskaitant Jungtinių Tautų Chartijos principus, laikymosi ir jos plėtojimo.
Pakistanas Aukštesnę vietą reitinge užimti Pakistanui sutrukdė politinis nestabilumas, korupcija ir sunkumai kovojant su ekstremizmu. Minėtosios priežastys, atbaidydamos investuotojus iš užsienio, taip pat stabdo ir eksporto paremtos šalies ekonomikos augimą. Karačio miesto Pakistanas eismo kasdienybė. Švedija Nepaisant militaristinių šaknų, Švedija nusprendė daug lėšų šalies karinėms pajėgoms neskirti, prioritetinėmis sritimis pasirinktos žmogaus teisės ir tvarus vystymasis.
Šios pagrindinės vertybės — tai pagarba žmogaus orumui, lygybė, laisvė ir solidarumas. ES aiškiai pasisako už visoms valstybėms narėms bendrų demokratijos ir teisinės valstybės principų laikymąsi ir žmogaus teisių apsaugą. Šios vertybės yra kelrodis ne tik toms valstybėms, kurios ateityje norėtų įstoti į ES.
Dėl šiurkštaus ir nuolatinio šių vertybių pažeidimo valstybė narė gali sulaukti sankcijų pagal ES sutarties 7 Ar valstybes dydis veikia stipruma. Tai, kad šiurkščiai ir nuolat pažeidžiamos Sąjungos vertybės ir principai, turi vienbalsiai patvirtinti valstybių ar vyriausybių vadovai Europos Vadovų Taryboje. Valstybių ar vyriausybių vadovai tai konstatuoja pasiūlius trečdaliui valstybių narių arba Komisijai ir pritarus Europos Parlamentui.
ES Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali sustabdyti tam tikras atitinkamos valstybės narės teises, kylančias iš ES sutarties ir SESV, įskaitant tos valstybės narės vyriausybės atstovo Taryboje balsavimo teises. Tačiau atitinkamos valstybės narės įsipareigojimai pagal Sutartis tebėra tai valstybei privalomi. Taryba taip pat ypač atsižvelgia į tokio teisių sustabdymo padarinius piliečių ir įmonių teisėms ir pareigoms. ES kaip taikos garantas Nė vienas kitas Europos vienijimosi motyvas nepranoksta taikos troškimo plg.
ES sutarties 3 straipsnį. Per pastarąjį šimtmetį Europoje vyko du pasauliniai karai — tarp valstybių, kurios šiandien yra ES valstybės narės. Todėl Europos politika kartu yra taikos politika.
Įkūrus ES sukurtas ir Europos ilgalaikės taikos plano pagrindas, dėl kurio karas tarp valstybių narių neįmanomas. Tai įrodo 70 metų Europoje vyravusi taika. Kuo daugiau Europos valstybių prisijungia prie šio ilgalaikės taikos plano, tuo jis tampa stipresnis.
Šiuo požiūriu pastarieji ES plėtros etapai buvo svarbus indėlis į Europos ilgalaikės taikos plano stiprinimą. Leitmotyvai — vienybė ir lygybė Vienybė yra leitmotyvas. Tik kai Europos valstybės, atsižvelgdamos į savo savitumus, dirba ir veikia išvien, gali būti išspręstos esminės dabarties problemos.
Daugelio nuomone, be Europos integracijos Europoje ir pasaulyje neįmanoma užtikrinti ir išsaugoti taikos, demokratijos ir teisinės valstybės, ekonominės gerovės ir socialinio saugumo. Nedarbas, nepakankamas augimas, energijos tiekimo saugumas, aplinkos tarša — tai jau seniai ne nacionalinės problemos ir išspręsti jų nacionaliniu lygmeniu neįmanoma.
Tik ES lygmeniu galima sukurti stabilią ekonomikos sistemą, tik bendromis Europos pastangomis galima sukurti tokią tarptautinę ekonominę politiką, kuria būtų galima pagerinti Europos ekonomikos pajėgumą ir įtvirtinti socialinę teisinę valstybę.
Savarankiškai dirbančių asmenų valstybinio socialinio draudimo aktualijos
Europa be savo vidinio susitelkimo negali apginti savo politinės ir ekonominės nepriklausomybės nuo likusio pasaulio, atgauti įtakos pasaulyje ir užtikrinti savo dalyvavimo pasaulio politikoje. ES pastangos užtikrinti taiką, susitaikymą, demokratiją ir žmogaus teises buvo pažymėtos m.
Vienybė galima tik ten, kur yra lygybė.
Europos Sąjungos teisės abėcėlė
Nė vienas Sąjungos pilietis dėl savo pilietybės negali būti statomas į blogesnę padėtį, t. Turi būti kovojama su nevienodu požiūriu dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos.
Pagrindinių teisių chartijoje šiais požymiais neapsiribojama — joje draudžiama diskriminacija ir dėl odos spalvos, genetinių bruožų, kalbos, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties ar gimimo. Be to, visi Sąjungos piliečiai lygūs prieš įstatymą. Valstybėms narėms lygybės principas reiškia, kad nė viena neturi viršenybės prieš kitą ir kad prigimtiniai skirtumai, kaip antai šalies dydis, gyventojų skaičius ir skirtingos struktūros, gali būti vertinami tik laikantis lygybės principo.
Pagrindinės laisvės Taika, vienybė ir lygybė kartu suteikia laisvę. Dabar jau 28 valstybių ryšiais sukūrus didelę erdvę kartu suteikiama judėjimo laisvė už nacionalinių ribų. Pirmiausia tai darbuotojų judėjimo laisvė, įsisteigimo laisvė, laisvė teikti paslaugas, prekių judėjimo laisvė ir kapitalo judėjimo laisvė.
Šiomis pagrindinėmis laisvėmis užtikrinama galimybė verslininkams laisvai priimti sprendimus, darbuotojams laisvai pasirinkti darbo vietą, vartotojams laisvai rinktis iš įvairiausių produktų. Dėl laisvos konkurencijos verslininkai savo pasiūlą gali nukreipti nepalyginamai didesniam skaičiui vartotojų.
Darbuotojai visoje ES erdvėje gali ieškoti Ar valstybes dydis veikia stipruma ir keisti jį pagal savo norus ir interesus. Vartotojai iš prekių, kurių pasiūla dėl didesnės konkurencijos yra daug platesnė, gali pasirinkti pigiausią ir geriausią.
Tačiau įstojus į ES stojimo sutartyje dažnai nustatomos pereinamojo laikotarpio taisyklės, ypač susijusios su laisvu darbuotojų judėjimu, paslaugų ir įsisteigimo laisve. Šios taisyklės esančioms ES valstybėms narėms suteikia teisę iki septynerių metų šias pagrindines teises narystės siekiančių šalių piliečiams taikyti pagal nacionalinės teisės nuostatas arba pagal esamus dvišalius susitarimus. Solidarumo principas Solidarumas yra būtina laisvės pataisa, nes dėl beatodairiško naudojimosi laisve visada nukenčia kiti.
Todėl norint, kad Ar valstybes dydis veikia stipruma tvarka išliktų, visada kaip esminį principą reikia pripažinti jos narių solidarumą, o naudą, t. Pagarba nacionaliniam tapatumui Valstybių narių nacionalinis tapatumas gerbiamas. Valstybės narės ES turi ne susilieti, o su savo nacionaliniais savitumais į ją įsilieti. Būtent iš nacionalinių savitumų ir tapatumų įvairovės ES semiasi dvasinių ir moralinių jėgų, kurios savo ruožtu panaudojamos bendros visumos labui.
Saugumo poreikis Pagaliau visos šios pagrindinės vertybės priklauso nuo saugumo. Ypač po m. Nuolat stiprinamas policijos ir teisminis bendradarbiavimas, bendrų išorinių ES sienų apsauga.
Tačiau saugumas Europoje reiškia ir socialinę visų ES gyvenančių piliečių apsaugą, darbo vietų saugumą ir verslo priemonių, kurių imamasi pasitikint verslo aplinkos pastovumu, saugumą.
Todėl šiuo atžvilgiu ES institucijos raginamos piliečių ir įmonių ateičiai suteikti apibrėžtumo, o sąlygoms, nuo kurių jie priklauso — pastovumo. Pagrindinės teisės Pagrindinių vertybių ir esminių vertybių sampratoms, kuriomis grindžiama ES, priklauso ir individualios pagrindinės Sąjungos piliečių teisės.
Europos istoriją daugiau kaip du šimtmečius ženklino nuolatinės pastangos stiprinti pagrindinių teisių apsaugą. Ypač tai pasakytina apie ES valstybes nares, kurių teisėtvarka grindžiama pagarba teisei Ar valstybes dydis veikia stipruma orumui bei kiekvieno asmens laisve ir galimybėmis vystytis.
Be to, sudaryta daugybė tarptautinių susitarimų dėl žmogaus teisių apsaugos, iš jų Europai ypač svarbi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija Europos žmogaus teisių konvencija, EŽTK. Bendrieji Bendrijos teisės sistemos principai iš pradžių formavosi pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, pradėtą palyginti vėlai, būtent m. Iki tol Teisingumo Teismas visus su pagrindine teise susijusius skundus atmesdavo aiškindamas tuo, kad su nacionalinės konstitucinės teisės klausimais susijusios problemos nebuvo jo prerogatyva.
Šią savo poziciją Teisingumo Teismas turėjo pakeisti ypač dėl jo paties pagrįsto Sąjungos teisės viršenybės prieš nacionalinę teisę principo, nes ši viršenybė įmanoma tik jei Sąjungos teise bus galima užtikrinti pagrindinių teisių apsaugą, lygiavertę nacionalinių konstitucijų suteikiamai apsaugai. Nors Teisingumo Teismas Sekso narys Normalus dydis aiškindamas Sąjungos teisės aktą priėjo prie išvados, kad pavardės nurodyti nereikia, ir, ar tai yra pagrindinių teisių pažeidimas, iš tikrųjų tirti jau nebereikėjo, baigdamas jis konstatavo, kad ir pagrindinių teisių užtikrinimas priklauso bendriesiems Sąjungos teisės sistemos principams, kurių laikymąsi turi užtikrinti Teisingumo Teismas.
Taip Teisingumo Teismas pirmą kartą pripažino pačios ES pagrindinių teisių sistemos egzistavimą. Atskiras pagrindinių teisių užtikrinimo nuostatas Teisingumo Teismas pirmiausia išvedė iš kai kurių Sutarčių nuostatų. Tai ypač pasakytina apie nemažai diskriminacijos draudimų, kuriais išreiškiami atitinkamai ypatingi bendrojo lygybės principo aspektai.
Pavyzdžiui, bet kokios diskriminacijos dėl pilietybės draudimas SESV 18 straipsniskova su nevienodu požiūriu dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos SESV 10 straipsnisvienodas prekių ir asmenų traktavimas keturių pagrindinių laisvių atžvilgiu laisvas prekių judėjimas, SESV 34 straipsnis ; laisvas asmenų judėjimas, SESV 45 straipsnis ; įsisteigimo laisvė, SESV 49 straipsnis ; laisvė teikti paslaugas, SESV 57 straipsniskonkurencijos laisvė SESV ir kt.
Keturias pagrindines ES laisves, kuriomis užtikrinamos pagrindinės profesinio gyvenimo laisvės, galima laikyti ir Bendrijos judėjimo laisvės ir laisvės pasirinkti profesiją pagrindine teise. Sąjungos teise grindžiamus pagrindinių teisių apsaugos principus Teisingumo Teismas nuolat tobulina ir pildo kitomis pagrindinėmis teisėmis, pripažindamas bendruosius teisės principus, kuriuos jis konkretino remdamasis, viena vertus, bendromis valstybių narių konstitucinėmis tradicijomis, antra vertus, tarptautinėmis sutartimis dėl žmogaus teisių apsaugos, kurias sudarant dalyvavo valstybės narės.
Pastarasis teiginys ypač pasakytinas apie EŽTKkuri, formuluojant Sąjungos pagrindinių teisių turinį, Ar valstybes dydis veikia stipruma svarbus orientyras dėl jų apsaugos reikalavimų. Šiuo pagrindu Teisingumo Teismas kaip ES teisėtvarka užtikrinamas pagrindines teises pripažino tokias pagrindines teises kaip nuosavybės teisė, laisvė pasirinkti profesiją, būsto neliečiamybė, saviraiškos laisvė, bendroji asmeninė neturtinė teisė, šeimos apsauga pavyzdžiui, teisė atvykti darbuotojų migrantų šeimos nariamsekonominė laisvė, religinių įsitikinimų ir tikėjimo laisvė bei nemažai procesinių pagrindinių teisių, kaip antai teisės būti išklausytam principas, iš bendrosios teisės angl.
Mūsų demokratinėse valstybėse šie teisės aktai kūrė elgesio normas, privalomas piliečiams, partijoms, taip pat pačiai valstybei ir jos institucijoms. Tik visiškas Europos žlugimas ir ekonominis bei politinis senojo žemyno smukimas sudarė sąlygas naujai pradžiai ir davė naują postūmį naujos europinės santvarkos idėjai.
Ypač svarbus vienodo požiūrio principas, nuolat taikomas teisiniuose ginčuose. Bendriausioje šio principo apibrėžtyje sakoma, kad į panašias aplinkybes negalima žiūrėti skirtingai, nebent diferenciacija būtų objektyviai pagrįsta. Tačiau, remiantis Teisingumo Teismo praktika, vienodo požiūrio principas nereiškia, kad šalies gyventojams arba produktams negali būti taikomi griežtesni reikalavimai nei kitų valstybių narių piliečiams arba importuojamiems produktams teisės kalboje šiuo atveju vartojama sąvoka atvirkštinė diskriminacija.
Tokia išvada laikoma ribotos Sąjungos kompetencijos, kuri esmės apsiriboja tik tarpvalstybiniais veiksmais, pasekme. Nacionalinių gaminių gamybos ir pardavimo arba tos valstybės piliečių teisinio statuso toje valstybėje reglamentavimas į Sąjungos teisės reglamentavimo sritį patenka tik tiek, kiek tai suderinta Sąjungos lygmeniu.
Dėl Teisingumo Teismo praktikos Sąjungos teisė taip pat turi didelį su pagrindinėmis teisėmis susijusių teisinės valstybės Ar valstybes dydis veikia stipruma šaltinį.
Didžiulę praktinę reikšmę šiuo požiūriu turi proporcingumo principas. Jis apima naudos ir interesų palyginimo principą, o šis savo ruožtu — priemonės tinkamumo ir būtinumo bei draudimo nustatyti neproporcingus įpareigojimus aspektus.
Prie bendrųjų teisės principų, susijusių su pagrindinėmis teisėmis, priskirtini ir bendrieji administracinės teisės ir teisingo proceso angl.
Ypatingą vietą užima ir didesnio skaidrumo reikalavimas, pagal kurį sprendimai turi būti priimami kuo atviriau ir kuo labiau priartinant juos prie piliečių.
Esminis šio skaidrumo elementas yra tai, kad kiekvienas Sąjungos pilietis ir kiekvienas juridinis asmuo, kurio būstinė vienoje iš valstybių narių, turi teisę prieiti prie Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos dokumentų.
Be to, turi būti viešinamos visos išmokos iš ES biudžeto fiziniams ar juridiniams asmenims. Tuo tikslu kuriamos duomenų bazės, prie kurių gali laisvai prieiti kiekvienas Sąjungos pilietis.
Todėl jis, remdamasis bendrosios teisės pagrindais, pagrindinių teisių negalėjo išplėsti visoms sritims, kuriose jos buvo būtinos ar pageidautinos. Jis taip pat negalėjo nustatyti pagrindinių teisių apsaugos apimties ir ribų, kiek tai būtina atsižvelgiant į visumą ir diferencijuotumą. Todėl ES institucijos negalėjo pakankamai įvertinti, ar joms kyla pavojus pažeisti kurią nors pagrindinę teisę, ar ne.
Ir Sąjungos piliečiai negalėjo taip paprastai kiekvienu atveju nuspręsti, ar pažeidžiama kuri nors iš jų pagrindinių teisių. Teisingumo Teismas šiuo klausimu išaiškino, kad, net jeigu pagarba žmogaus teisėms yra ES veiksmų teisėtumo sąlyga, dėl prisijungimo prie EŽTK gerokai pasikeistų dabartinė Sąjungos sistema, nes ES būtų įtraukta į atskirą tarptautinę institucinę sistemą, o visos EŽTK nuostatos būtų įtrauktos į Sąjungos teisinę sistemą.
Toks ES žmogaus teisių apsaugos sistemos pakeitimas, dėl kurio ir ES, ir valstybės narės patirtų esminių institucinių pokyčių, Teisingumo Teismo nuomone, turėtų konstitucinę svarbą ir todėl dėl savo pobūdžio viršytų SESV straipsnyje numatytą Sutarčių papildymo kompetenciją. Šis trūkumas buvo pašalintas Lisabonos sutartimi.
Nuorodos kopijavimas
Derybos dėl prisijungimo tuomet buvo iškart pradėtos dar m. Europos Žmogaus Teisių Teismo nustatyta žmogaus teisių laikymosi praktika būtų privaloma ir Sąjungos bendrai užsienio ir saugumo politikai. Teisėjų nuomone, tai prieštarauja esminiams ES struktūriniams principams. Po šio sprendimo Europos Sąjunga vis dar teoriškai gali prisijungti prie EŽTK, bet kol kas ši galimybė praktiškai neįmanoma, nes iki tol turi būti pakeisti įvairūs prisijungimo sutarties projekto techniniai aspektai.
Byloje Schmidberger buvo nagrinėjama protesto akcija Brenerio greitkelyje, dėl kurios eismas šiuo greitkeliu buvo visiškai nutrauktas 30 valandų. Teisingumo Teismas nustatė, kad akcijos neuždraudimas trukdė laisvam prekių judėjimui, tačiau buvo objektyviai pagrįstas.
Sprendimu dėmesys buvo sutelktas į demonstrantų saviraiškos ir susirinkimų laisvę, kurią garantuoja Austrijos konstitucija ir Europos žmogaus teisių konvencija. Todėl Austrijos institucijos negali būti laikomos pažeidusios teisines nuostatas.
23 galingiausios pasaulio valstybės: kai kurios jus tikrai nustebins - DELFI
Neatsižvelgiant į tai, ar ES prisijungs prie EŽTK, Lisabonos sutartis reiškia dar vieną lemiamą žingsnį kuriant ES pagrindinių teisių principus: ji pagrindinių teisių apsaugai ES suteikia naują pagrindą.
Naujame pagrindinių teisių straipsnyje ES sutarties 6 straipsnis ES organų veiksmams ir valstybėms narėms tiek, kiek jos taiko ir vykdo Sąjungos teisę, galioja Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijakuri, pateikus nuorodą į pagrindinių teisių straipsnį, tapo privaloma ES lygiu.
Ši Pagrindinių teisių chartija yra projektas, kurį parengė konventas, sudarytas iš 16 valstybių ar vyriausybių vadovų atstovų, Komisijos pirmininko, 16 Europos Parlamento atstovų ir 30 nacionalinių parlamentų narių po du iš tuometinių 15 valstybiųpirmininkaujant prof.
Romanui Hercogui Roman Herzog. Vykstant konsultacijoms dėl Konstitucijos Europai Chartija buvo peržiūrėta ir pakeista ir tapo neatskiriama m. Konstitucinės sutarties dalimi. ES sutartyje nurodoma būtent į šią Chartijos redakciją kaip į privalomą teisės aktą.
Taip Pagrindinių teisių chartija tampa teisiškai privaloma ir ja kartu nustatoma pagrindinių teisių taikymo sritis Sąjungos teisėje. Tačiau tai negalioja Lenkijai ir Jungtinei Karalystei.
Naršymo meniu
Abi šios valstybės narės negalėjo ar nenorėjo paklusti Chartijos pagrindinių teisių reikalavimams, bijodamos, kad dėl Chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių galiojimo jos turės atsisakyti ar bent pakeisti savo nuomonę tam tikrais klausimais, kaip antai religinių įsitikinimų ir tikėjimo arba požiūrio į mažumas. Abiem šioms valstybėms narėms pareiga gerbti pagrindines teises kyla ne iš Pagrindinių teisių chartijos, o, kaip ir anksčiau, iš Teisingumo Teismo praktikos, susijusios su ES pagrindinėmis teisėmis.
Be to, dar susiformavo tvirtesnio bendradarbiavimo metodas. Valstybių bendradarbiavimas Bendradarbiavimo esmė yra ta, kad nacionalinės valstybės pasirengusios bendradarbiauti už savo valstybių ribų su kitomis šalimis, bet tik laikydamosi savo nacionalinio suvereniteto principo.
Bendradarbiavimu grindžiamas susivienijimas nereiškia, kad kuriama nauja bendra valstybė — suverenios šalys susijungia į valstybių sąjungą konfederacijąkurioje išlaikomos nacionalinių valstybių struktūros.
Integracijos koncepcija Integracijos koncepcija nesilaiko tradicinio nacionalinių valstybių atskirumo principo. Tradicinį valstybių suvereniteto neliečiamumo ir nedalomumo principą keičia įsitikinimas, kad žmonių ir valstybių bendro gyvenimo netobulumai, pačios nacionalinės sistemos trūkumai ir Europos istorijoje gausūs vienos valstybės agresijos kitų valstybių atžvilgiu vadinamosios hegemonijos atvejai gali būti įveikti tik jei atskirų valstybių suverenitetas bus sujungtas sukuriant bendrą aukštesnio lygio viršnacionalinės bendruomenės suverenitetą federaciją.
ES gimė iš šios integracijos koncepcijos, tačiau joje Ar valstybes dydis veikia stipruma nacionalinio suvereniteto nebuvo atsisakyta. Valstybės narės nebuvo pasirengusios po II pasaulinio karo atgautą ir ką tik sutvirtintą savo nacionalinių valstybių struktūrą paaukoti Europos federacinės valstybės idėjai. Tačiau turėjo būti rastas kompromisas, kuris užtikrintų daugiau nei paprastą valstybių bendradarbiavimą nekuriant Europos federacinės valstybės.
Sprendimas buvo laipsniškas takoskyros tarp nacionalinių valstybių savarankiškumo ir Europos federacinės valstybės mažinimas. Valstybių narių prašoma atsisakyti ne savo suvereniteto, o tik jo nedalomumo dogmos. Iš pradžių reikėjo tik nuspręsti, kuriose srityse valstybės narės pasirengusios savanoriškai atiduoti dalį savo suvereniteto kuriant aukštesnio lygmens bendruomenę. Jose ir dabartinėse Sąjungos sutartyse konkrečiai išvardytos sritys, kuriose suverenumo teisės perduodamos ES.
Be to, po Saudo Arabijos ši šalis antra pagal gynybai skiriamo biudžeto dydį iš visų arabų valstybių. Saudo Arabija Saudo Arabijos naftos atsargos leido šaliai tapti viena iš turtingiausių ir galingiausių Artimųjų Rytų šalių. Ši valstybė įvardijama kaip artima Jungtinių Valstijų, Didžiosios Britanijos ir kitų Vakarų šalių sąjungininkė.
Izraelis Nors šalyje gyvena vos 8 mln. Nepaisant nesibaigiančio Palestinos konflikto, žydų valstybė gali didžiuotis stipria ekonomika, puikia švietimo sistema ir solidžiomis įplaukomis, tenkančioms vienam gyventojui. Japonija Viena iš technologiškai pažangiausių valstybių. Šalis įvardijama kaip trečia pagal dydį pasaulio ekonomika, sėkmingai atsitiesusi po metų cunamio, sudavusio skaudų smūgį šalies infrastruktūrai ir gamybai.
Prancūzija Šalis, kur BVP vienam gyventojui siekia 42 tūkst. Paryžius © Shutterstock 5. Vokietija Dažnai vadinama Europos varikliu, šalis, kur gyvena daugiausia žmonių visame senajame žemyne.
VARTOJAMŲ SANTRUMPŲ SĄRAŠAS
Ekspertai vieningai sutinka, kad po susijungimo metais jai įtaka prilygti gana sunku. Nors kol kas nežinoma, kaip šalies pasitraukimas iš Europos Sąjungos paveiks šalies poziciją, panašu, kad Londonas kol kas gana gerai tvarkosi su referendumo rezultatais. Kinija Kinijos šlovės kelias tikrai įspūdingas.