Gal toks asmeninis rinkėjų interesas atsirastų? Vienas labiau realistiškas, o kitas — naudingesnis. Tai lėmė, kad vokiečių aukštaičių dialektas, tiksliau Lutherio gimtoji saksų tarmė, jo praturtinta senųjų Vokietijos poetų ir kronikininkų žodynu, tapo bendrinės vokiečių kalbos pagrindu. Išvardytais atvejais Seimas ne vėliau kaip per 10 dienų privalo paskirti Respublikos Prezidento rinkimus, kurie turi būti surengti ne vėliau kaip per du mėnesius. Tokiu būdu reikia didinti politikų atlyginimo priklausomybę nuo jų aktyvumo ir realaus darbo rezultato.
Manyčiau, kad jei per pirmuosius kelis mėnesius kažkas būtų tvirta ranka pagrūmojęs, sulaikęs kelis žmones, nebūtų viskas taip greitai įsibėgėję. Nežinau, iš kur atsirado tas patriotizmas, bet jis buvo įspūdingas. O jūs manote, kad nelabai įmanoma paaiškinti to patriotizmo? Man yra sunku. Visuomet grįžtu prie to, kad metais valstybinio patriotizmo beveik nebuvo, aisiais jo buvo ganėtinai mažai, o aisiais — su kaupu.
- Carinės Rusijos europinės dalies tautos Tauta — dvi susijusias reikšmes arba reikšmių grupes turinti sąvoka : [1] Pirmoji reikšmė sietina su etnologijos etnografijos mokslo vartojama sąvoka etnosas arba etninė grupė.
- Nacionalinė spauda – tradicijas ir tautos vertybes puoselėjanti žiniasklaida
- Nario dydziu normos paaugliams
- Galite padidinti nario krema
- Спросил Олвин, живо подавшись .
- В Диаспаре Олвин познал, что такое любовь, но теперь перед ним было что-то равно драгоценное, что-то такое, без чего сама любовь никогда бы не могла достигнуть полного своего расцвета, навечно оставаясь ущербной.
- Evaldas Nekrašas. Apie etninę ir pilietinę tautos sampratą - DELFI
Yra įvairiausių teorijų, kalbančių apie tai, kad lietuviškas patriotizmas buvo — Ainė Ramonaitė kalba apie kas turi daugiau tautos nario visuomenę, tačiau ši visuomenė visuomet laikėsi valdžios nustatytų ribų. Katalikų Bažnyčios kronika nebuvo palaikoma, niekas nėjo į disidentų teismus, jei kažkas pasisakydavo aštriau, būdavo rūpinamasi tuo, kaip neužsitraukti Maskvos rūstybės.
Normalus žmogus, gyvenantis Lietuvoje, suprato, kad sovietinė santvarka yra nesąmonė, veidmainystė, nuo to jis galėjo atsiriboti ir gyventi, tačiau visą laiką gerbdamas tuometinės valdžios nubrėžtas ribas.
Kol gerbi ribas, nėra pavojaus valdžiai, o tavo nepaklusnumas nedaug kuo skiriasi nuo klusnumo. Nors Lietuva turėjo daugiausia samizdato pogrindinės spaudos — aut. Rusijoje buvo A. Sacharovas, buvo A. Ukrainoje Ruchas, Čekijoje — Havelas ir Charta Ta savaimi visuomenė buvo išsivadavusi iš sovietinių prietarų, tačiau neturėjo pilietinės drąsos peržengti Maskvos nubrėžtas ribas. Kartais atrodo, kad kritikuojate jos poziciją tuo laikotarpiu. Nekritikuoju, tačiau sakau, kad neįsivaizduokite, kad buvote disidentai.
Buvo visiškai normalu tos santvarkos nemėgti, gerai, kad jos nemėgote, tai rodo, jog nesate kvailiai, bet atsiribojimo ar pasitraukimo nereikia laikyti bandymu pereiti į disidentizmą.
Jeigu sakytume, kad tuo metu egzistavo tvirtos patriotinės nuostatos, tuomet jos veikiau buvo patriotinės-etnografinės. Nebuvo keliami klausimai apie tai, kaip galima išsikovoti daugiau laisvės, juolab apie valstybingumą.
Tauta – Vikipedija
O kodėl svarbu yra atskirti šias tris grupes? Besipriešinusius disidentus, prisitaikiusius arba vadinamąją savaimią visuomenę, ir kolaboravusius? Kodėl apskritai šios skirtys reikalingos? Žiūrėdamas į praeitį klausi, kas gi tuo metu vyko?
Tai darai supratimo ir tiesos vardan. Bežvelgdamas pamatai, kad buvo kelios grupės. Nesakau, kad dabar reikia sakyti — tu buvai patriotas, tu buvai prisitaikėlis, tu buvai koloborantas. Tačiau, kai žvelgi į praeitį ir bandai suprasti, tuomet kyla mįslė. Nebuvo atviresnio disidentizmo, išskyrus kunigus ir A. Terlecko Lietuvos laisvės lygą, į kuriuos prisitaikiusioji, vadinamoji savaimi, visuomenė žiūrėjo kaip į laukinius. Kolaborantų buvo ne tiek daug, prisitaikė labai daug, disidentų buvo taip pat mažai.
Disidentus reikia pripažinti ir gerbti, nes jie rizikavo dėl valstybės kalėjimu ir gyvybe.
Juos reikia išskirti. Nemanau, kad reikia žmones teisti, vertinti, įvardyti vienus kaip tokius ar anokius. Vyresnieji yra nelaimingi, kad turėjo bent išoriškai susitaikyti su komunizmu. Jaunesnieji yra nelaimingi, kad nuo mažens turėjo dusti komunizme.
Galime jų dalią užjausti, o ne juos pačius teisti. Nebuvo mūsų nuopelnas palikti tėvynę, dar labiau nebuvo jų kaltė likti tėvynėje. Manyti, kad vien dėl, jog kalbame lietuviškai, esame ir patriotai ir susiklosčius aplinkybėms būtume pasiryžę priešintis, panašu į savęs apgaudinėjimą. Daug kas priklauso ir nuo laikmečio, pavyzdžiui, okupacijos pradžioje Vincas Mykolaitis-Putinas buvo pasmerktas kaip pataikūnas, o štai aisiais jis buvo suprastas kaip didžiausias patriotas, drąsuolis, nes parašė į stalčių keletą eilėraščių.
Akivaizdu, kad V. Mykolaitis-Putinas buvo baikštus žmogus, ir nepadarykime jo didvyriu, kuriuo jis nebuvo. Lygiai taip pat su Justinu. Su pakilimais ir nuosmukiais tai vyksta per visą tautos istoriją.
Nuorodos kopijavimas
Visaverte gali būti laikoma tokia tauta, kuri ne tik faktiškai gyvuoja kaip savita etninė kultūrinė bendruomenė, bet ir suvokia savo tautiškumą. Tauta gali gyvuoti tik kaip pabira individų masė, nesuvokdama savęs kaip visumos arba suvokdama tik fragmentiškai ir miglotai, tuo nulemdama savo istorinį beperspektyviškumą.
Tad kyla klausimas, gal ne tik tautiškumas, bet ir pačios tautos, kaip specifiškos bendruomenės, atsiranda ne kitaip, o yra sukuriamos, sumodeliuojamos atitinkamu žmonijos istorijos laikotarpiu? Kaip tik šitaip klausimą kelia ir teigiamą atsakymą į jį pateikia kai kurie šių dienų postmoderniosios pakraipos humanitarinių mokslų srities mokslininkai. Problema gali būti tikslinama — ar į tautas turime žiūrėti kaip į pirmaprades žmonijos sandaros duotybes, ar tik kaip į filosofų, istorikų, politikų ir kitokių veikėjų sukonstruotus darinius, esant tam tikroms aplinkybėms?
Dėl aiškumo į problemą reikia pažvelgti iš istorinės perspektyvos. Tautų, tautiškumo klausimus imta plačiau svarstyti prieš porą šimtų metų romantizmo laikotarpio filosofijoje ir grožinėje kas turi daugiau tautos nario.
Prisimintinas vokiečių filosofas G. Herderis, aiškinęs, kad tautų įvairovė yra dieviškojo pasaulio plano dalis, kad kiekviena tauta yra unikali, pasižymi savitu charakteriu ir kultūros dvasia, pasireiškiančia istorijoje, kalboje, papročiuose, literatūroje, religijoje. Kiekvienos tautos kalba išreiškia savitą pasaulio matymo ir mąstymo būdą, kiekviena tauta įneša savo indėlį į žmonijos kultūros lobyną.
Kęstutis K. Girnius: Jie jautė savo tautos vertę Lietuvos Tarybos nariai — Vasario osios akto signatarai Kęstutis Kazimieras Girnius yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, politikos apžvalgininkas, filosofas, Institute dėstantis daugybę dalykų — nuo nacionalizmo studijų iki tautos sampratos lietuviškoje politinėje mintyje. Būdamas os metų ir bandymas išvengti vasaros darbo, kuris tuo metu buvo savaime suvokiama veikla paaugliui JAV, jis pažadėjo tėvui kiekvieną dieną po aštuonias valandas skaityti filosofiją. Pažadą išpildė: pasuko į moralės filosofijos studijų lauką, mokėsi pas garsų JAV politikos teoretiką Johną Rawlsą, studijavo tiek Harvardo, tiek Čikagos universitetuose, o dabar, tęsdamas analitinės filosofijos tradiciją, perduoda žinias studentams VU TSPMI.
Svarbi ir mąstytojo G. Hegelio filosofija, pagal kurią tautos yra dėsningo absoliučiosios dvasios įsikūnijimo istorijoje etapai.
Kiekvienos tautos istorinę prasmę apsprendžia tikslai, kuriuos ji įgyvendina realizuodama savo laisvę, kurdama kultūrą, ugdydama savo individualybę, pagaliau įgyvendindama pagrindinę paskirtį — sukurdama savo valstybę.
Naršymo meniu
Nesukūrusi savo valstybės tauta lieka istoriškai nevisavertė. Tuo ryšiu yra pilietybė. Naikindama luominius ir regioninius skirtumus, Prancūzijos revoliucija bajorus, miestelėnus ir valstiečius pavertė lygiais prieš įstatymą piliečiais.
Sulig šia, pilietine, tautos samprata, tautos narius sieja ne etniniai ryšiai, o politinės teisės ir įsipareigojimai. Sudarydami visuomenės sutartį žmonės užsitikrina savo teises nors šios esą yra prigimtinės bei įsipareigoja kas turi daugiau tautos nario valstybės gyvenime ir laikytis valstybės įstatymų.
Narystė pilietinėje tautoje yra savanoriška. Apmąstydamas šią, pilietinę, tautos sampratą Ernestas Renanas pabrėžė, kad tauta yra nuolatinis referendumas, kurio dalyviai vėl ir vėl apsisprendžia gyventi kartu. Beje, kaip jau minėjome, prancūzų Apšvietos viešiesiems intelektualams, philosophes, etniniai prancūzų ypatumai nerūpėjo ir prieš revoliuciją.
Pilietine tautos samprata vadovavosi ir JAV tėvai-steigėjai, tokie kaip Georgas Washingtonas ir Thomas Jeffersonas, rengę svarbiausius Amerikos revoliucijos dokumentus ir vadovavę kovai už šalies nepriklausomybę.
Tauta šiame kontekste gali būti suprantama tik kaip politinė kategorija. Ši tauta jau Konstitucijos priėmimo metu buvo etniškai nevienalytė, o vėliau jos daugiaetniškumas tapo visiškai akivaizdus. Greta pilietinės tautos termino sutiksime ir politinės tautos terminą.
Kai kada jie vartojami pakaitomis.
Ar Tauta, ar Tautos prisikėlimo partija turi daugiau vilčių prisikelti?
Tačiau, manau, juos derėtų skirti. Politinę tautą vienija ryšys su konkrečia valstybe. Anksčiau tai dažniausiai reiškė buvimą vieno ir to paties monarcho pavaldiniais. Pilietinė tauta irgi yra politinis darinys. Bet ją vienija ne tik bendras gyvenimas vienoje valstybėje, bet ir aiškus suvokimas, kad visi tautos nariai yra lygūs ir visateisiai valstybės piliečiai. Taigi turime konstatuoti, kad greta etninės tautos sampratos, sulig kuria tauta yra etninė žmonių bendruomenė, kurią sieja pirmiausia kalba ir kultūra, egzistuoja ir kita, pilietinė, sulig kuria tauta yra žmonių bendruomenė, kurios narius sieja tos pačios teisės ir įsipareigojimai.
Abi tautos sampratos yra kiek problemiškos.
- dirbksau.ltis. Ar Tauta, ar Tautos prisikėlimo partija turi daugiau vilčių prisikelti? - DELFI
- Sveikiname ir kolegas, su kuriais kartu vykdome vieną svarbiausių misijų — atsakingai skleidžiame svarbias ir patikimas žinias, kurių poreikis tik didėja.
- Kadangi pramonės revoliucija prasidėjo Didžiojoje Britanijoje, tai, šiuo požiūriu, pirmąja moderniąja tauta laikytini britai.
- Kaip padidinti nario tvirtove
- Nario dydis 20 cm
- Narys padides kaip nuotrauka
- Kur galima padidinti varpa
Svarbus klausimas, į kurį turi atsakyti etninės sampratos šalininkai skamba taip: ar tam, kad etninę grupę būtų galima vadinti tauta, pakanka, kad jos narius sietų kalba ir kultūra, ar būtinos ir kitos sąsajos, pavyzdžiui, teritorija ir istorija? Šie požymiai dažnai irgi įtraukiami į etninę tautos apibrėžtį. Evaldas Nekrašas Tačiau kai kurių tautų gyvenama teritorija istorijos eigoje ženkliai kito.
Vokiečių gyvenama teritorija kelis amžius plėtėsi į rytus, o po pirmojo ir ypač antrojo pasaulinio karo gerokai susitraukė. Lenkija, kaip kokia marška, m. O žydai beveik du tūkstančius metų gyveno diasporos sąlygomis, savo teritorijos neturėjo ir apie pažadėtąją žemę tik svajojo. Su istorija irgi yra problemų. Vyriausybės nutarimus pasirašo Ministras Pirmininkas ir tos srities ministras. Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui.
Kol nėra Ministro Pirmininko ar jis negali eiti savo pareigų, Respublikos Prezidentas ne ilgesniam kaip 60 dienų laikui Ministro Pirmininko teikimu paveda vienam iš ministrų jį pavaduoti, o kai tokio teikimo nėra, Respublikos Prezidentas vienam iš ministrų paveda pavaduoti Ministrą Pirmininką. Ministrą laikinai gali pavaduoti kas turi daugiau tautos nario Ministro Pirmininko paskirtas kitas Vyriausybės narys.
Kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus. Priešingu atveju Vyriausybė turi atsistatydinti. Vyriausybė privalo atsistatydinti taip pat šiais atvejais: 1 kai Seimas du kartus iš eilės nepritaria naujai sudarytos Vyriausybės programai; 2 kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareiškia nepasitikėjimą Vyriausybe ar Ministru Pirmininku; 3 kai Ministras Pirmininkas atsistatydina ar miršta; 4 po Seimo rinkimų, kai sudaroma nauja Vyriausybė.
Ministras privalo atsistatydinti, kai nepasitikėjimą juo slaptu balsavimu pareiškia daugiau kaip pusė visų Seimo narių. Vyriausybės ar ministro atsistatydinimą priima Respublikos Prezidentas. Konstitucinio Teismo statusą ir jo įgaliojimų vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.
Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu.
Po tris kandidatus į Konstitucinio Teismo teisėjus skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o teisėjais juos skiria Seimas. Konstitucinio Teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu.
Konstitucinio Teismo teisėjais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.
Prieš pradėdami eiti savo pareigas, Konstitucinio Teismo teisėjai Seime prisiekia būti ištikimi Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai. Konstitucinio Teismo teisėjams taikomi darbo ir politinės veiklos apribojimai, nustatyti teismų teisėjams. Konstitucinio Teismo teisėjai turi tokią pat asmens neliečiamybės teisę kaip ir Seimo nariai.
Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams: 1 Respublikos Prezidento aktai; 2 Respublikos Vyriausybės aktai. Konstitucinis Teismas teikia išvadas: 1 ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus; 2 ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas; 3 ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai; 4 ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.
Respublikos Prezidento teikimas Konstituciniam Teismui ar Seimo nutarimas ištirti, ar aktas sutinka su Konstitucija, sustabdo šio akto galiojimą. Prašyti Konstitucinio Teismo išvados gali Seimas, kas turi daugiau tautos nario dėl Seimo rinkimų ir tarptautinių sutarčių - ir Respublikos Prezidentas.
Lietuvos Respublikos Konstitucija
Konstitucinis Teismas turi teisę atsisakyti priimti nagrinėti bylą ar rengti išvadą, jeigu kreipimasis grindžiamas ne teisiniais motyvais. Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami.
Remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, Konstitucijos straipsnio trečiojoje dalyje kas turi daugiau tautos nario klausimus galutinai sprendžia Seimas. Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Teismas priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu. Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją.
Administracinių, darbo, šeimos ir kitų kategorijų byloms nagrinėti pagal įstatymą gali būti įsteigti specializuoti teismai.
Teismai su ypatingais įgaliojimais taikos metu Lietuvos Respublikoje negali būti steigiami. Teismų sudarymą ir kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos teismų įstatymas. Aukščiausiojo Teismo teisėjus, o iš jų - pirmininką, skiria ir atleidžia Seimas Respublikos Prezidento teikimu.
Apeliacinio teismo teisėjus, o iš jų - pirmininką, skiria Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu.
Apylinkių, apygardų ir specializuotų teismų teisėjus ir pirmininkus skiria, jų darbo vietas keičia Respublikos Prezidentas. Dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų Respublikos Prezidentui pataria speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija. Asmuo, paskirtas teisėju, įstatymo nustatyta tvarka prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai, vykdyti teisingumą tik pagal įstatymą. Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą.
Teisėjas negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje. Teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų - kas turi daugiau tautos nario Respublikos Prezidento sutikimo. Teismo posėdis gali būti uždaras - žmogaus asmeninio ar šeimyninio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybinę, profesinę ar komercinę paslaptį.
Teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba. Asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė dalyvauti tardymo ir teisminiuose veiksmuose per vertėją. Prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo.
- TAUTIŠKUMAS – DUOTIS IR PROJEKTAS – Mokslo Lietuva
- Vos ne kasdien patobulėja informacinės technologijos, greitai keičiasi politinės konjunktūros, daugelis socialinių gyvenimo sąlygų.
- Algos parlamente kelia šypseną ir patiems Seimo nariams, ir ekonomistams: tautos išrinktųjų atlyginimus siūlo skaičiuoti kitaip Gytis Pankūnas, LRT.
- Ilgiausio nario dydis
- Nario dydis ir prezervatyvas
- Padidejes limfmazgis ant varpos
- Padidejes zmoniu narys kelyje
Lietuvos Respublikos prokuratūra yra Generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros. Generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu.
Prokurorų skyrimo ir atleidimo tvarką, jų statusą nustato įstatymas. Ji įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas. Savivaldybių tarybų nariais Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.
Savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos įstatymams, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti savivaldybės taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus.
VIII, Savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Konstitucija skelbta: Žin. Suverenitetas priklauso Tautai. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką. Valdžios galias riboja Konstitucija.
Ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai. Parlamentaro manymu, sistemingai nedidinant algų Seimo nariams, į parlamentą neretai išrenkami ne tam tikrų sričių specialistai, o žmonės, kurie tiesiog daro šou. Bartoševičius, kalbėdamas apie Seimo narių algas, tvirtino, kad viena didžiausių problemų yra ta, jog dėl parlamentarų darbo užmokesčio dydžio sprendžia jie patys.
Dėl to ir išeina užburtas ratas — niekas nedrįsta kelti šito klausimo. Yra toks pasakymas — tylioji dauguma ir rėkiančioji mažuma.
Daugiausia Baltijos šalyse uždirba Estijos kas turi daugiau tautos nario nariai Kaip jau minėta, Seimo kanceliarijos duomenimis, šiuo metu parlamento narys vidutiniškai uždirba 3 ,80 euro popieriuje, arba 2 ,45 euro į rankas. Tiesa, ne visi Seimo nariai uždirba būtent tiek, dalis jų uždirba daugiau dėl priedų už tarnybos valstybei stažą, dėl Seime einamų pareigų.
Daugiau už eilinius Seimo narius uždirba frakcijų seniūnai ir jų pavaduotojai. Pavyzdžiui, frakcijos, kurią sudaro nuo 7 iki 10 narių, seniūnas neatskaičius mokesčių uždirba 3 eurų, jo pavaduotojai — 3 ,20 euro, o frakcijos, kurią sudaro daugiau kaip 40 narių, vadovas per mėnesį, neatskaičius mokesčių, gauna 3 ,30 euro, jo pavaduotojai — 3 ,40 euro.
Parlamento nuolatinių komisijų pirmininkų pavaduotojai per mėnesį neatskaičius mokesčių uždirba 3 ,20 euro, pakomitečių ir nuolatinių komisijų pirmininkai — 3 ,40 euro. Komitetų pirmininkų pavaduotojų mėnesinė alga, neatskaičius mokesčių, siekia 3 ,50 euro, komitetų vadovų — 3 ,90 euro. Didžiausiomis algomis tarp parlamento narių galėtų pasigirti Seimo valdybos nariai. Seimo pirmininko pavaduotojai ir opozicijos lyderis, neatskaičius mokesčių, per mėnesį uždirba 3 ,80 euro, Seimo pirmininko pavaduotojas — 4 ,40 euro, Seimo pirmininkas — 4 ,60 euro.
Seimo narys, kaip numato Seimo statutas, negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą.
Priminimas \
Statute taip pat numatyta, kad Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su parlamentine veikla, atlyginami iš valstybės biudžeto. Seimo nariams kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio suma išlaidoms, susijusioms su parlamentine veikla: biuro, kompiuterinės technikos nuomai, ryšio paslaugoms, transporto išlaidoms, automobilio eksploatacijai, suvenyrams, viešosios informacijos rengėjų paslaugoms ir panašiai.