Vieną vyruką, programuotoją, Violeta jautėsi beįsimylinti, tačiau tas jai galiausiai pasakė rimtų santykių neieškantis — būdamas erių, jis jautėsi dar jaunas ir neišsilakstęs. Liūdna — per švelniai pasakyta. Esu paprastas žmogus. Aišku, vyrai irgi turi teisę bijoti.
Žmogus, turėjęs ir vyro, ir moters savybių, buvo laikomas gamtos apdovanotu, nes tikėta, kad jis mato abi visų dalykų ir reiškinių puses. Sunaikinti bet kokias nukrypimo nuo tradicinių lyčių vaidmenų apraiškas siekė ne tik baltieji europiečiai.
Namie jai labai trūksta vyro ir vaikų, tačiau tinkamo gyvenimo draugo ji niekaip neranda, nors pastaraisiais metais jo ieško labai aktyviai ir kartais net po kelis vakarus į savaitę eina į pasimatymus. Violetai internetinės pažintys seniai nusibodo, bet kaip kitaip rasti vyrą?
Primesdami krikščionybę, atvykėliai vertė indėnus rengtis ir elgtis pagal naujai nurodytus lyčių vaidmenis. Jis Vyru normalus nariai vyras, vedė moterį, tačiau mėgo puoštis moteriškais drabužiais ir gyveno lyg būtų moteris.
Jis buvo pagerbtas už drąsą. Amerikos indėnų kultūroje žmonės buvo vertinami už savo indėlį į genties gyvenimą, o ne už vyriškumą ar moteriškumą.
Tėvai neakcentavo lyčių vaidmenų, o vaikų drabužiai buvo neutralūs, be didelių skirtumų tarp berniukų ir mergaičių.
Nebuvo jokių idėjų ar idealų, į kuriuos lygiuodamasis žmogus turėtų gyventi. Gyvenimas buvo natūralus dalykas, priimamas be smerkimo ar dvejonių. Prieš tuos, kurie elgdavosi priešingai savo lyčiai arba turėjo ir vyro, ir moters savybių, gentyje nebuvo priešiško nusiteikimo, jie nebuvo neigiamai vertinami.
Indėnai tikėjo, kad žmogus, gebantis matyti pasaulį abiejų lyčių akimis yra Kūrėjo dovana.