Mokslinė literatūra teigia, kad nedarant stuburo stabilizavimo pratimų, tikimybė skausmui atsinaujinti per pirmuosius metus padidėja iki 9 kartų, po metų ši tikimybė didesnė jau 12,4 karto. Todėl labai svarbu, kad žmogaus darbo vieta būtų tinkamai pritaikyta prie jo ar jos anatominių duomenų, ypač dirbant namuose — jeigu taip nėra, net ir specialūs pratimai ne visada gelbsti. Spėtina, kad didėja ir privataus verslo finansinis indėlis į kūno kultūros ir sporto plėtrą. Pasak I. Sporto infrastruktūros vystymo svarbą kūno kultūros ir sporto specialistai suvokia kaip svarbiausią uždavinį, siekiant realios sporto plėtros, tačiau nuolat atsiremia į menką bendrą šios problemos suvokimą visuomenėje ir į tam skiriamų valstybės, savivaldybių bei Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicinių lėšų resursų menkumą. Valstybinė kūno kultūros ir sporto plėtros strategija — Seimo nutarimu patvirtintas programinis dokumentas, nustatantis pagrindines gaires tikslus, uždavinius, priemones ir laukiamus rezultatus masinei kūno kultūros, sporto plėtrai, socialinės sporto funkcijos įgyvendinimo ir aukštų nacionalinio sporto pasiekimų gausinimo teisines organizacines ir materialines finansines sąlygas; nustatanti įpareigojimus daugeliui ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų bei savivaldybėms toliau tekste — Strategija III.
Sveikatos informacijos centro teikiamus statistinius duomenis, www. Tokią strategiją rekomenduoja ir daugelis tarptautinių dokumentų Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos chartijos, strategijos ir planai, Europos Sąjungos veiksmų programos sveikatos srityje.
Kai kurios neigiamos išsivysčiusių šalių tendencijos Lietuvos dar nepasiekė kaip antai — Lietuvos vaikų ir jaunimo nutukimo rodikliai kol kas žymiai palankesni, lyginant su Vakarų Europos šalimis arba JAV. Tačiau, jei valstybė nesiims aktyvių priemonių šių reiškinių prevencijai per fizinio judrumo, sportavimo skatinimą, mūsų šalyse taip pat padidės vadinamojo vaikų metabolinio sindromo, kuris yra daugelio susirgimų rizikos faktorius, dažnis. Kaip jau buvo paminėta, sportavimo įgūdžiai turi įtakos gyvenimo kokybei ne tik dėl sveikatos pagerėjimo, bet ir dėl sportinės veiklos poveikio bendruomenės solidarumui, jaunimo socializacijai, taigi — visuomenės sanglaudai.
Atsižvelgiant į šiuos aspektus, Lietuvoje nedrąsiai pradėta įgyvendinti socializacijos per sportą programas žr. Nors daugelyje kompleksinių valstybės strategijų ir ilgalaikių programų gyvenimo kokybės gerinimas Veiksmingos valstybes pletros pratimai suvokiamas kaip vienas iš prioritetų, o visuomenės integralumas sanglauda ir sveika gyvensena — kaip vienas iš esminių gyvenimo kokybės elementų, tačiau galimas reikšmingas kūno kultūros ir sporto vaidmuo, siekiant šių tikslų, nebuvo suvoktas.
Todėl kūno kultūros ir sporto plėtros priemonės realiai nebuvo įtrauktos nei sveikos gyvensenos siekiniui įgyvendinti apsiribota iš esmės tik medicininių paslaugų plėtranei kaip darnios plėtros komponentas pvz.
Sportiškos gyvensenos siekiamybė valstybės strategijose niekur nebuvo apibrėžta net ir kaip savita horizontali sritis, privalomai matuotina greta tokių, kaip informacinės visuomenės arba lygių galimybių plėtra žr.
Lietuvių sukurti pratimai kenčiantiems nugaros skausmus – ypač efektyvūs
Ilgalaikė ar vidutinės trukmės valstybės kūno kultūros ir sporto strategija iki šiol nebuvo parengta. Kūno kultūros plėtros programos iki šiol buvo rengiamos, atsižvelgiant į Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, kurią m.
Su kūno kultūros ir sporto plėtra buvo susijęs Lietuvos Respublikos XIV Vyriausybės strateginis tikslas — kelti žmonių gerovę, stiprinti šeimą, mažinti skurdą ir socialinę atskirtį, didinti geros kokybės užimtumą, užtikrinti sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką, siekti tolesnės kaimo ekonominės ir socialinės plėtros, o Veiksmingos valstybes pletros pratimai pat užtikrinti švietimo, mokslo, nacionalinės kultūros ir sveikatinimo plėtrą.
Tačiau nei šis strateginis tikslas, nei šie prioritetai iki šiol neatsispindėjo realiuose kūno kultūros ir sporto plėtros finansavimo masteliuose bei keliamų uždavinių sampratoje ar pastangose koordinuoti šią plėtrą tarp institucijų ir savivaldoje.
Kai kūno kultūros ir sporto plėtrai kasmet skiriamos valstybės biudžeto lėšos iki m. Kita vertus, realios kūno kultūrai ir sportui skirtos valstybės lėšos o taip pat — savivaldybių lėšos yra žymiai didesnės.
Spėtina, kad didėja ir privataus verslo finansinis indėlis į kūno kultūros ir sporto plėtrą. Tačiau nei bendros šios srities finansavimo apskaitos, nei kompleksinio požiūrio ir tikro bandymo koordinuoti šią sritį valstybės mastu iki šiol nebuvo. Atsižvelgiant į Europos sporto chartiją bei Europos sporto visiems chartiją, o taip pat — į bendrą kitų Europos Sąjungos šalių praktiką, Lietuvoje nedrąsiai pradėta rengti ir įgyvendinti Sporto visiems programą.
Tačiau šioms programoms buvo skiriama vos 10 proc. Nepaisant to, ši programa pati savaime prisideda prie kūno kultūros ir sporto socialinės plėtros propagavimo ir, jei ji būtų integruota su bendra valstybės strategija ir visuomenės suvokimą skatinančiomis priemonėmis, tai turėtų galimybę išsivystyti į tikrai veiksmingą programą.
Valstybė šio Veiksmingos valstybes pletros pratimai dokumento neaprobavo, tačiau daugelis jos nuostatų yra įtraukta į Kūno kultūros ir sporto departamento strateginius veiklos planus. Visoms šioms pastangoms strategiškai ir programiškai apibrėžti kūno kultūros ir sporto plėtrą būdingi tokie bendri trūkumai kurie nėra vien paties sporto sektoriaus veiklos trūkumai, o daugiau bendros valstybės politikos spragos : 1.
Informacinėje strategijoje — itin menkas dėmesys skirtas plačiosios visuomenės suvokimui apie kūno kultūros ir sportavimo naudą skatinimui, nors esamoje situacijoje, greta sporto infrastruktūros būklės, — tai pati silpniausia mūsų visuomenės vieta.
Nors pripažįstama, kad realus sporto prestižas visuomenėje yra smukęs o tai visą šio sektoriaus administravimo sistemą stumia į tam tikrą vidinę rutiną, uždarumą ar net sustabarėjimą; iš nepakankamo kūno kultūros ir sporto pripažinimo taip pat išplaukia ir daugelis kitų problemų - klasifikuojant sporto specialistus kaip profesiją, nustatant jų apmokėjimo, ugdymo prioritetus ir pan. Pati kūno kultūros ir sporto administravimo sistema bei jos plėtros priemonės nebuvo integruotos horizontaliai, tarp daugelio įstaigų ir institucijų visuose viešojo administravimo struktūrose, per savivaldybes, nevyriausybines organizacijas, verslą.
Buvo apsiribojama iš esmės tik vidine sporto sektoriaus politika. Fizinis ugdymas siejamas iš esmės tik su formalaus švietimo sistemos bendrojo lavinimo mokyklose uždaviniais ir tai labai ribotai. Nacionalinėje sporto visiems programoje suvokta esminio savivaldybių vaidmens apibrėžimo būtinybė, tačiau šis vaidmuo iki šiol neišryškintas.
Visi kūno kultūros ir sporto plėtros programiniai dokumentai sprendė daugiau kūno kultūros ir sporto vidinius uždavinius, o ne valstybės strateginius uždavinius per sportą; realus sporto socialinis vaidmuo ir galimybės bei prioritetas liko nepakankamai suvoktas.
Nors savivaldybių vaidmuo daug kur pažymimas, tačiau jų realus vaidmuo ir prioritetas bendruomeniškam sportui vystyti, bendruomenių gyvybingumui skatinti nėra iki galo suvoktas ir įgyvendintas; nors privataus verslo vaidmuo taip pat pažymimas, ypač kas dėl privačių investicijų į sporto infrastruktūrą, tačiau jo reikšmė sportavimo sąjūdžio plėtrai ir bendradarbiavimas su socialiai atsakingu verslu kaip prioritetas liko iki galo nesuvoktas ir neįgyvendintas; savarankiškas klubų, nevyriausybinių organizacijų vaidmuo ir jų reikšmė taip pat liko nesuvokta visos administravimo funkcijos iš esmės paliekamos Vyriausybės įgaliotai institucijai, kuri šių funkcijų šiandien negalėtų viena atlikti, jei tai būtų realus kūno kultūros ir sporto plėtros administravimas visos šalies mastu.
Teisinėje administracinėje t. Nesuvokta kūno kultūros ir sporto viešojo administravimo reformos būtinybė ne tik sporto sektoriaus viduje, bet dar daugiau jo išorėje ; finansavimo strategijoje — nėra realaus ryšio tarp keliamų uždavinių masto ypač sporto visiems srityje ir skiriamų lėšų.
Diegti patikimą specializuotos statistikos sistemą kūno kultūros ir sporto sektoriuje. Įvesti socialinius sportinės veiklos rodiklius į kasmetinę stebėseną.
Nors socialinės sporto funkcijos plėtra formaliai yra labai pageidaujama, šis prioritetas nedaug teatsispindi finansavimo kriterijuose ir proporcijose. Kūno kultūros ir sporto departamento parengtų programų finansavimo vertinimų kriterijų užtenka, kad būtų skirtos valstybės biudžeto lėšos šiai institucijai, bet jų tikrai neužtektų, jei šios lėšos būtų pakankamos ir išleidžiamos pagal realius prioritetus bei uždavinius.
Sporto infrastruktūros vystymo svarbą kūno kultūros ir sporto specialistai suvokia kaip svarbiausią uždavinį, siekiant realios sporto plėtros, tačiau nuolat atsiremia į menką bendrą šios problemos suvokimą visuomenėje ir į tam skiriamų valstybės, savivaldybių bei Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicinių lėšų resursų menkumą.
Bendros investicinės lėšos šiems uždaviniams m. Išlieka ir pačių sportavimo bazių skaičiaus mažėjimo bei jų nusidėvėjimo tendencija.
- В результате все обвинения, помимо воли Элвина, были переадресованы исчезнувшему Хедрону.
- Nuotraukoje esanciu formu ir dydziu
- Кто бы ни были эти существа, они заслужили право покоиться в мире.
- Kaip varpa padidins nama
Neveikia efektyvi vidaus kontrolės sistema pagal aiškiai apibrėžtus ir patikimus rodiklius ypač Nacionalinės sporto visiems programos įgyvendinimo srityjetai atsispindi ir stebėsenos sistemoje. Nors egzistuoja oficiali Lietuvos sporto statistikos programa, tačiau ji nepakankamai pritaikyta valstybės naudojamų priemonių efektyvumui ir tarptautiniam palyginamumui matuoti.
Pratimai buvo sukurti kartu su Lietuvos sporto universiteto docente dr.
Kitos naujienos
Saule Sipavičiene. Skaičiuojama, kad nespecifinį apatinės nugaros dalies skausmą patiria proc. Dar daugiau — tai viena pagrindinių priežasčių, ribojanti mums įprastas veiklas ir lemianti nedarbingumą. Pasak I. Klizienės, lėtinis apatinės nugaros dalies skausmas, be skausmo pojūčio, sutrikdo ir emocijas: atsiranda bloga nuotaika, apima nerimas, baimė, depresija, sutrinka vidaus organų veikla, prasideda tachikardija, didėja arterinis kraujospūdis, pykina.
Koronaviruso protrūkio metu, kai nemaža dalis pasaulio gyventojų dirba iš namų ir ne visada turi tinkamas sąlygas darbui, besiskundžiančiųjų apatinės nugaros dalies skausmu gali dar labiau padaugėti. Ji tikina, kad nugaros skausmas dažniausiai per trumpą laiką praeina savaime, tačiau tokiu atveju skausmo pasikartojimo tikimybė yra labai didelė.
Ragina atkreipti dėmesį į darbo vietą I. Klizienė pažymi, kad su stuburo problemomis ir skausmu susiduria tiek vyrai, tiek moterys. Todėl labai svarbu, kad žmogaus darbo vieta būtų tinkamai pritaikyta prie jo ar jos anatominių duomenų, ypač dirbant namuose — jeigu taip nėra, net ir specialūs pratimai ne visada gelbsti.
Be abejo, kuo dažniau reikia daryti pertraukėles: bent kas 40 min.
Anot jos, labai svarbus ir kasdienio Veiksmingos valstybes pletros pratimai, ir sportinės veiklos komponentas yra stuburo segmentų stabilumo ir kontrolės išlaikymas intensyviai kvėpuojant, ilgai sėdint, lankstantis, dirbant, atliekant pačius įvairiausius sportinius veiksmus. Taisyklingai atliekant pratimus vienų kūno segmentų judrumas sumažėja, o kiti segmentai gali netrukdomai judėti.
Gydyti naudojami stuburą stabilizuojantys pratimai turi būti parenkami taip, kad kuo mažiau apkrautų pažeistą segmentą, bet neprarastų stiprinamųjų savybių. Nuo skausmo — Pilatesu paremti pratimai KTU ir Lietuvos sporto universiteto tyrėjų sukurtą pratimų programą sudaro pratimai, skirti sustiprinti raumenis, palaikančius stuburą apatinėje nugaros dalyje — juosmens srityje.
Programa paremta Pilateso metodika. Anot I. Klizienės, juosmens segmentų stabilumas yra svarbus kūno biomechanikos komponentas, kurio nepakankamumas gali daryti įtaką nugaros apatinės dalies skausmo atsiradimui.
- XI Dėl – metų valstybinės sporto plėtros strategijos patvirtinimo
- Svarbiausios Dėl koronaviruso pandemijos apie penktadalis pasaulio gyventojų šiuo metu priversti dirbti iš namų.
- Vaizdo pamokos pazvelgti i nario padidejima
- А ты не выключил .
- LR Sporto plėtros strategija
- Ka reikia padaryti, kad padidintumete nari namuose