VTĮ 26 straipsnis reglamentuoja tik karjeros valstybės tarnautojų ir pakaitinių valstybės tarnautojų, priimtų vietoj karjeros valstybės tarnautojų, perkėlimą į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas tarnybinio kaitumo būdu. Reikėtų skatinti nacionalinių valdžios institucijų, finansinių paslaugų teikėjų, vartotojų grupių, švietimo įstaigų ir kitų suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą teikiant finansinio švietimo paslaugas. Dualus modelis, pagrįstas nuostata, kad nuosavybės funkcijas atlieka ministerijos, tačiau visą sistemą koordinuoja viena institucija. Technologijų pažanga, nauji elektroniniai paslaugų teikimo kanalai ir finansų rinkų integracija lėmė, kad padaugėjo siūlomų paslaugų ir jų teikimo būdų. Komisija surengė konferenciją apie finansinių gebėjimų didinimą, kad pabrėžtų, kaip svarbu teikti aukštos kokybės finansinio švietimo paslaugas ir sudaryti sąlygas keistis gerąja patirtimi[19]. Visų pirma, galimas interesų konfliktas siekiant užtikrinti, jog įmonės veikla nėra politizuota.
Finansinis švietimas gali padėti vartotojams pasirinkti geriausiai jų poreikius atitinkančius produktus, neatsižvelgiant į finansinių paslaugų teikėjo buveinę, ir kartu pasinaudoti bendrosios rinkos galimybėmis.
Ir atvirkščiai, didesnis klientų finansinis raštingumas ir pasiryžimas keisti teikėjus taip pat gali paskatinti finansinių paslaugų teikėjus pradėti veiklą naujose kitų valstybių narių rinkose, dėl to išaugtų ir tarpvalstybinės veiklos mastai. Programų 11 valstybių narių vykdytojai — nacionalinės valdžios institucijos ministerijos, finansinės priežiūros institucijos, centriniai bankai ir kt. Daugumoje kitų, įskaitant Graikiją, Bulgariją ir Latviją, finansinio švietimo paslaugos teikiamos ribotai, jei apskritai teikiamos.
Kitos dažniausiai nagrinėjamos temos — biudžeto planavimo įgūdžiai, įskaitant paskolos ir skolos valdymą. Tokios temos, kaip investavimas, taupymas bei pensijos, draudimas ir rizikos valdymas, pasitaiko rečiau, todėl joms ateityje reikėtų skirti didesnį dėmesį. Programų tikslinės auditorijos dalijamos vienodai į dvi grupes: vaikai ir jaunimas ir suaugę žmonės.
Tik kelios schemos skirtos specifiškesnei auditorijai, pvz. Siekiant įvertinti, ar finansinio švietimo iniciatyvos tiesiogiai turėjo įtakos tokiems elgsenos pokyčiams, turimi duomenys, susiję, pvz. Finansinio švietimo programos poveikį ir tokius platesnės rinkos įtakos veiksnius kaip antai: užimtumo lygis, darbo užmokesčio didėjimas, finansų srities naujovės ir kt.
Todėl vertinimuose pagrindinis dėmesys skiriamas dalyvavimui atskirose finansinio švietimo programose. Jiems naudojamos tokios priemonės: dalyvių skaičiaus didėjimas, užsakyti leidiniai, apsilankymų interneto svetainėse skaičius, gautos užklausos ir pan. Veiksminga priemonė, kurią finansinio švietimo paslaugų teikėjai, įskaitant valstybes nares, naudoja naudingumui išmatuoti, yra pradinės apklausos. Jas atliekant susidaromas momentinis gyventojų finansinio raštingumo vaizdas, jos gali padėti nustatyti prioritetus ir palengvinti pažangos po tam tikro laikotarpio stebėseną.
Taip pat yra įvairių bandymų išnagrinėti elgsenos pokyčius, kuriuos galėjo lemti finansinis švietimas. Kitas tyrimas taip pat parodė, kad tokie seminarai gali daryti teigiamą įtaką tiek grynajai turto vertei, tiek plačiau vertinamam turtui[15].
Šie pavyzdžiai rodo teigiamus elgsenos pokyčius, kuriuos gali paskatinti dalyvavimas finansinio švietimo schemose. Komisija ketina skatinti viešai skelbti informaciją apie iki šiol atliktus tyrimus ir vertinimus.
Be to, Sutarties straipsnyje numatyta, kad, siekdama remti vartotojų interesus, Bendrija padeda skatinti jų teisę į informaciją ir švietimą ir priima priemones, kuriomis remiama, papildoma ir stebima valstybių narių šioje srityje vykdoma politika.
Finansinis švietimas taip pat gali būti naudingas kaip bendrosios finansinių paslaugų rinkos ramstis, nes juo padedama piliečiams įgyti daugiau galių ir ieškoti geriausiai jų poreikius atitinkančios finansinės paslaugos neatsižvelgiant į jos teikėjo buveinę. Todėl galima būtų imtis veiksmų ES lygmeniu. Komisija jau žengė pirmuosius žingsnius, susijusius su finansiniu švietimu. Ši svetainė, kurios turinys išverstas į visas Bendrijos kalbas ir pritaikytas prie specifinių kiekvienos šalies rinkos ypatybių, iš pradžių sukurtas suaugusiųjų švietimo įstaigoms.
Vienas iš šio tinklalapio modulių skirtas finansinėms paslaugoms ir aprėpia tokias temas kaip biudžeto planavimas, vartojimo kreditas ir būsto paskolos, mokėjimo priemonės ir investicijos. Jame yra skirsnis apie pinigus ir skolą, kuriame aiškinama, kaip veikia finansų įstaigos ir produktai, ir iš anksto perspėjama apie pernelyg didelio skolinimosi pavojus.
- Valdysena Lietuvoje - VKC | Valdymo koordinavimo centras
- VVĮ pertvarka Pertvarkos tikslai Ilgą laiką nuo Nepriklausomybės atkūrimo valdžios institucijos ir politikai neskyrė pakankamai dėmesio valstybei priklausančių įmonių valdymui.
- Klausimai-atsakymai | Valstybės tarnybos departamentas
- EUR-Lex - DC - LT
- Antgalis, skirtas padidinti vyru nari
- Nugalek nari padidinti
- Tai — mokymasis visą gyvenimą.
- Varpos dydis 11 metu berniukui
Komisija surengė konferenciją apie finansinių gebėjimų didinimą, kad pabrėžtų, kaip svarbu teikti aukštos kokybės finansinio švietimo paslaugas ir sudaryti sąlygas keistis gerąja patirtimi[19]. Šią nuomonę patvirtino didžioji dauguma šiose konsultacijose dalyvavusių respondentų.
Daugelis teigė, kad švietimas turėtų likti nacionalinių valdžios institucijų kompetencijoje, ir pasiūlė, kad Komisija padėtų rinkti bei skleisti informaciją apie gerąją patirtį ir rengti neįpareigojančius pagalbos finansinio švietimo paslaugų teikėjams principus. Kiti teigė, kad finansinio švietimo nauda bus pastebima tik per ilgą laiką ir kad nederėtų taip nukreipti dėmesio nuo griežtų vartotojų apsaugos nuostatų teisės aktuose, kuriais reglamentuojamos finansinės paslaugos.
Šiais principais atsižvelgiama į sėkmingos finansinio švietimo strategijos kūrimo koncepcijų ir metodų įvairovę. Finansinis švietimas turėtų būti vykdomas ir aktyviai propaguojamas visą gyvenimą.
Finansinio švietimo paslaugos turėtų būti teikiamos siekiant spręsti su realiais įvykiais piliečių gyvenime susijusius finansinius uždavinius — pradedant nuo tų, kuriuos patiria jaunimas, ir baigiant tais, kurie svarbūs pensininkams. Programos turėtų būti pritaikomos prie piliečių finansinės padėties ir finansinių klausimų išmanymo lygio.
52007DC0808
Finansinio švietimo programos turėtų būti kruopščiai pritaikytos, kad atitiktų specifinius piliečių poreikius. Siekiant šio tikslo, reikėtų atlikti dabartinio piliečių finansinio informuotumo lygio ex ante tyrimą ir nustatyti problemas, kurias reikia spręsti pirmiausia. Programos turėtų būti teikiamos laiku ir lengvai prieinamos. Finansinis švietimas turėtų atitikti specifinį poreikį — pradedantiems darbinę veiklą asmenims, bedarbiams, planuojantiems šeimą asmenims, jauno amžiaus suaugusiems žmonėms, įsiskolinusiems asmenims ir pan.
Svarbu užtikrinti, kad programa būtų suprantamai ir teikiama taip, kad jos naudotojas galėtų pasikonsultuoti ar ja pasinaudoti, kai jam to reikia. Darbdaviai turėtų apsvarstyti, kaip finansinio švietimo paslaugos galėtų būti teikiamos darbo vietoje, galbūt kartu su informacija apie profesinių pensijų schemas.
Ekonomikos ir finansų klausimais vartotojai turėtų būti šviečiami kuo anksčiau, pradedant nuo mokyklos. Nacionalinės valdžios institucijos turėtų apsvarstyti galimybę finansinį švietimą įtraukti į privalomąją mokyklos mokymo programą. Labai svarbu, kad pagrindines ekonomikos ir finansų žinias jaunimas įgytų pradinėje ir vidurinėje mokykloje. Taigi nacionalinės ir regioninės švietimo įstaigos turėtų apsvarstyti, kaip ekonominis ir finansinis švietimas galėtų būti įtrauktas į mokyklos programą. Finansinio švietimo schemos turėtų aprėpti bendrąsias priemones, skirtas informuoti visuomenę apie būtinybę gerinti finansinių problemų ir pavojų išmanymą.
Vartotojai ne visada žino, kad jie nepakankamai išmano finansų reikalus ir finansinę riziką, bet tai yra pirmasis žingsnis siekiant pradėti Kaip padidinti valstybes asmenine patirti šiais klausimais. Dažnai visam procesui trūksta aiškaus šeimininko, personalo atrankos agentūrų paslaugų įsigijimą lemia mažiausia kaina, bet ne tinkamumas, agentūrų vaidmuo atrankos procese minimalus, profesionalų balsas nepakankamai girdimas, kandidatų vertinimui trūksta aiškumo, o visam procesui skaidrumo.
Atrankos skelbimai dažnai labai formalūs, nustatyti reikalavimai kandidatams šabloniški, neatsižvelgiama į įmonės specifiką.
Nors vis dažniau siekiama į VVĮ pritraukti tarptautinę patirtį turinčių ekspertų, atrankos procesas nėra pritaikytas užsienio valstybių piliečiams. VVĮ valdybos įprastai formuojamos 4 metų kadencijai, kuriai pasibaigus atšaukiami visi jos nariai. Taip valstybė tarsi pasako, kad visi buvę valdybos nariai dirbo blogai.
Norime keisti šią praktiką.
Valdysena Lietuvoje
Vykdydami naujų valdybų atrankas, vertinsime narių keitimo poreikį. Idealiu atveju valdybos sudėtis turėtų būti atnaujinama palaipsniui, kad būtų išlaikytas valdybos ir įmonės veiklos tęstinumas bei stabilumas.
Kiek keista praktika, kai pasitelktos personalo atrankos agentūros atrankos komisijai tik pateikia kandidatų sąrašus, o į pačią Kaip padidinti valstybes asmenine patirti nėra kviečiamos. Apibendrinančios ataskaitos bei nurodytos išvados ir pasiūlymai pateikiami Ekonomikos ir inovacijų ministerijai ir VAI bei pristatomos Vyriausybei laikantis Skaidrumo gairėse nustatytų terminų. Ataskaitos skelbiamos ir VKC interneto svetainėje, kurioje taip pat viešinamos visų VVĮ finansinės ataskaitos, metiniai ir pusmetiniai pranešimai ar veiklos ataskaitos bei kita aktuali informacija.
Įtvirtinant nuosavybės funkcijas siekiama, kad valstybė būtų aktyvi turto savininkė. Ji įmonėms nustato tikslus, reikalauja efektyvios veiklos ir gerų rezultatų, tačiau nesikiša į įmonių veiklą. Užsienio šalyse taikomi trys modeliai, kuriais remiantis įgyvendinamos valstybės, kaip įmonių savininkės, funkcijos: Decentralizuotas, kai įmones valdo atitinkamus sektorius prižiūrinčios ministerijos.
Pagrindiniai šio modelio trūkumai — sunkumai atskiriant nuosavybės ir reguliavimo funkcijas bei siekiant aiškiai identifikuoti, kas valdo įmonę.
M. Skuodis. Kaip keisime valstybės valdomų įmonių valdybų atrankas
Dažnai suponuojama, jog būtent ministerija, o ne įmonės valdyba yra atsakinga už kasdienę įmonės veiklą ir strateginius sprendimus. Dualus modelis, pagrįstas nuostata, kad nuosavybės funkcijas atlieka ministerijos, tačiau visą sistemą koordinuoja viena institucija. Šis modelis dažniausiai pasirenkamas šalių, laipsniškai pereinančių nuo decentralizuoto prie centralizuoto įmonių valdymo, tačiau toks pasirinkimas neleidžia eliminuoti decentralizuoto modelio trūkumų.
Centralizuotas, kai visas įmones valdo viena institucija.
- M. Skuodis. Kaip keisime valstybės valdomų įmonių valdybų atrankas - Verslo žinios
- Kodėl visi laimime, kai VVĮ turi stiprias valdybas?
- Pazintys nario dydi
- Poveikiu matmenys yra varpos
- Perkėlimas, tarnybinis kaitumas 21 1.
- Kaip padidinti nario vaizdo irasa skersmens
Šis modelis laikomas pažangiausiu ir geriausiu ir yra pastarųjų metų valstybės valdomų įmonių VVĮ reformų užsienio šalyse rezultatas. Centralizavimas padeda aiškiai identifikuoti valdymo funkcijas ir atskirti jas nuo politikos įgyvendinimo.
Be to, šis modelis leidžia sutelkti kompetentingus specialistus ir efektyviai išnaudoti jų žinias bei patirtį. Būtent centralizuotas valdymo modelis įdiegtas Skandinavijos šalyse, kurios sėkmingai reformavo VVĮ sektorių ir kuriose daugelio VVĮ pelningumas bei efektyvumo rodikliai yra panašūs į atitinkamus privačių bendrovių rezultatus.
Lietuvoje šiuo metu įdiegtas decentralizuotas su koordinuojančia institucija modelis. Koordinuojančios institucijos vaidmenį atlieka Valdymo koordinavimo centras. Jis yra atsakingas už rodiklių nustatymą, jų stebėjimą, kolegialių organų formavimo priežiūrą bei vertinimą, gerųjų valdysenos principų diegimą.
Nuosavybės funkciją įgyvendina atitinkamos ministerijos. Vyriausybės prioritetai metų kovo 13 d. Vyriausybė patvirtino savo programos įgyvendinimo planą, kuriame planuojama optimizuoti įmonių valdymą.
Siekiama sujungti vienodą veiklą vykdančias įmones — urėdijas ir kelių priežiūros įmones, taip jas konsoliduojant ir centralizuojant jų valdymą.
- Он, может быть, иррационален, но слишком силен, чтобы им пренебречь.
- Padidinkite zmogaus nari
Numatytas įmonių veiklos funkcijų ir jų teisinės formos peržiūrėjimas. Planuojamas įmonių valdysenos tobulinimas: akcininkų funkcijas vykdančių institucijų koncentravimas, gerųjų įmonių valdymo praktikų diegimas, kolegialių organų atrankos tobulinimas, nepriklausomų ir profesionalių kolegialių organų narių skaičiaus didinimas.
Vyriausybė pagrindiniu programos darbo įgyvendinimo rodikliu įvardino VVĮ skaičiaus sumažinimą. Šiuo metu, sujungus kelių priežiūros įmones bei urėdijas, vykdant kitas įmonių pertvarkas, jų skaičius yra sumažėjęs iki 51, nuo Vyriausybės darbo pradžioje. Institucinė sistema Lietuvoje valstybė savo, kaip VVĮ savininkės, funkcijas įgyvendina per ministerijas arba joms pavaldžias institucijas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė Vyriausybės vaidmuo — įtvirtinti valstybės nuosavybės funkcijų vykdymo strategiją, pagrindines gaires.
Tai yra pagrindinis sprendimų priėmėjas svarbiausiais VVĮ valdymo klausimais. Tačiau Vyriausybė ne vien tvirtina Nuosavybės ar Skaidrumo gaires, priima kitus visoms VVĮ taikytinus Nutarimus, tačiau taip pat sprendžia su konkrečiomis įmonėmis susijusius klausimus, pvz.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki m. Ekonomikos ir inovacijų ministerija taip pat disponuoja ir peržiūri VKC Vyriausybei ir visuomenei skirtą informaciją bei valdo įmones, tad dalyvauja visose VVĮ politikos formavimo ir įgyvendinimo grandyse. Nuo įkūrimo VKC funkcijos, atskaitomybė keitėsi, tačiau esminės veiklos sritys išliko ženkliai nepasikeitusios.
Sėkmingas gerųjų valdymo praktikų diegimas VVĮ lėmė tai, kad nuo metų sausio, įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo Kaip padidinti valstybes asmenine patirti disponavimo juo įstatymo redakcijai, analogiškas gerąsias valdymo praktikas pradėta diegti ir savivaldybių valdomose įmonėse.
Plačiau apie VKC kviečiame skaityti skiltyje apie mus. Valstybei atstovaujančių institucijų įmonių portfeliai Pateikiama informacija, parengta pagal Valstybės valdomų įmonių m. Geroji praktika Daugelio šalių, jau įgyvendinusių arba anksčiau pradėjusių valstybės valdomų įmonių VVĮ sektoriaus reformą, patirtis įvertinta Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos EPBO dokumentuose.
